Nesutvarkyti rudeniniai medžių lapai: ką su jais daryti?

Pavojus žmonėms ir augalams

Atėjus rudeniui vienu aktualiausių klausimų yra nukritusių medžių lapų tvarkymas. Nukloję pėsčiųjų ir dviratininkų takus jie kelia pavojų paslysti ir rimtai susižeisti, ypač lietingą dieną. O štai ilgą laiką netvarkomos lapų krūvos – puiki terpė plisti grybinėms augalų ligoms, pavyzdžiui, vyšnių kokomikozei, serbentų deguliams ar tamsiajai miltligei. Be to, vietose, kur per žiemą buvo paliktos tokios krūvos, pavasarį silpnai auga.

„Civinity Namai“ specialistė rekomenduoja rudeninius lapus nuo takų šalinti kasdien, o žaliąsias zonas tvarkyti ne rečiau nei 2–3 kartus per savaitę. Pasak įmonės darbų vadovės Liudmilos Dementenko, norint greitai ir paprastai surinkti nukritusius lapus pakaks geros šluotos ir grėblio. Sudėtingiau medžių lapų rinkimo darbais užsiimti lietingą dieną – tam prireiks ir lapų pūstuvų.

Be to, ne mažiau svarbu supiltas lapų krūvas nedelsiant pašalinti. „Tvarkydami lapus patys žmonės skirtingai sprendžia jų šalinimo klausimą. Mes vadovaujamės ir kitiems rekomenduojame laikytis aplinkai draugiškų praktikų, kuomet surinkti lapai kompostuojami arba išvežami į tam skirtus sąvartynus ar atliekų surinkimo aikšteles. Taip gerokai sumažinamas į sąvartynus išvežamų atliekų kiekis“, – sako L. Dementenko.

Skatina ne išmesti, o kompostuoti

Kompostuojant nukritusius lapus, organinės atliekos paverčiamos natūraliomis trąšomis, kuriose gausu azoto, fosforo, kalio, kalcio, magnio, mangano, boro, cinko, vario, molibdeno. Šis kompostas, dar vadinamas „lapų pelėsiu“, gerina dirvožemio struktūrą, vandens sulaikymo savybes ir suteikia maistinių medžiagų, praturtinančių augalų augimą.

L. Dementenko teigimu, lapus patogiausia kompostuoti specialiame konteineryje su dangčiu, užtikrinančiu tinkamas sąlygas kompostui susidaryti. Medžių lapus rekomenduojama sluoksniuoti su kitomis organinėmis atliekomis, pavyzdžiui, nupjauta žole, piktžolėmis, organinėmis buitinėmis atliekomis. Tinkamai paruoštas kompostas pavasarį pravers daržovių ir dekoratyvinių augalų sodinimui.

„Medžių lapų kompostavimas yra ne tik pigiausias būdas pasirūpinti augalų trąšomis, bet taip pat ir geriausias būdas prisidėti prie neigiamo poveikio aplinkai mažinimo. Natūralus organinių atliekų kompostavimas mažina organinių medžiagų kiekį sąvartynuose bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją“, – teigia L. Dementenko.

Deginti lapus – draudžiama

Tiek vasarą, tiek rudenį žaliąsias atliekas derėtų rinkti ir tinkamai tvarkyti kaip tai nustato ne tik gerosios praktikos, bet ir teisės aktai. Tvarkant medžių lapus patiems svarbu prisiminti, kad juos draudžiama deginti, nes tokia veikla gali užsiimti tik specializuotos atliekų deginimo įmonės.

Deginamų medžių lapų dūmai ne tik sukelia nemalonių pojūčių, pavyzdžiui, ima perštėti akis ar prasideda kosulys, bet ir yra pavojingi sveikatai. Šiuose dūmuose išsiskiria anglies dioksidas, anglies monoksidas ir smulkios kietosios dalelės, kurios patenka ir į organizmą ir gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, tokių kaip viršutinių kvėpavimo takų, plaučių ligos. Tai ypač pavojinga lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms.

Be to, tokia veikla yra laikoma administraciniu nusižengimu ir už tai gresia piniginės baudos. Nukritusių lapų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.

„Gali atrodyti, kad lapų deginimas – patogus būdas juos pašalinti, tačiau tai yra žalinga ir aplinkai, ir žmogui. Be to, kelia gaisro pavojų, ypač esant sausam ar vėjuotam orui. Pastebėjus deginamus medžių lapus, rekomenduojame nedelsiant kreiptis į Viešosios tvarkos skyrių arba skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112”, – pataria L. Dementenko.

Partnerio turinys

Redakcijos nuotr.