Kepimo aliejus biodegalams: didelės viltys dėl ribotų ir neaiškių išteklių

Europoje išaugęs biodegalų iš NKA vartojimas yra susijęs su didele priklausomybe nuo importo iš Azijos šalių.

Europa per dieną sudegina 130 000 barelių naudoto kepimo aliejaus – tai 8 kartus daugiau nei yra surenkama. JAV jo suvartojama 40 000 barelių per dieną. Norėdamos užpildyti deficitą tiek ES, tiek ir JAV vis daugiau NKP įsiveža iš Kinijos, taip pat Indonezijos ir Malaizijos. Biodegalus iš kepimo aliejaus pradėjus naudoti dar ir oro linijų bendrovėms, paklausa ženkliai viršija kiekį, kurį įmanoma tvariai surinkti.

Europos organizacijos „Transport & Environment“ (T&E) užsakymu konsultacinė bendrovė „Stratas Advisors“ atliko tyrimą, kuris padeda atskleisti nedžiuginantį paveikslą.

Europoje pasiūla nepaveja augančios paklausos

Remiantis „Stratas“ analize, 2023 m. Europos šalys biodegalams suvartojo beveik 7 mln. t NKA. Didžioji dalis buvo sumaišyta su biodyzelinu, skirtu lengviesiems automobiliams ir sunkvežimiams. Šis kiekis beveik 8 kartus didesnis nei 2023 m. prognozuotas surinkti ir 4 kartus pranoksta potencialą. Paklausa auga daug sparčiau nei vidaus pasiūla.

Europoje pagrindinis NKA šaltinis yra restoranai, o surenkamo iš namų ūkių dalis nesudaro  nė 10 proc. Nors Europos namų ūkių potencialas didelis, daugeliui šalių gali būti sudėtinga pagerinti surinkimo infrastruktūrą, logistiką ir visuomenės informuotumą.

Automobiliai, lėktuvai ir laivai kliaujasi ta pačia žaliava

2023 m. naudotas aliejus sudarė 80 proc. didėjančios, bet vis dar labai ribotos vadinamų tvariųjų aviacinių degalų (SAF) paklausos, kuri 2021–2023 m. išaugo aštuonis kartus. Prognozuojama, kad ES ir Jungtinės Karalystės įpareigojimai didinti tvarių degalų naudojimą lėktuvams ir laivams dar labiau padidins spaudimą ieškoti pigios žaliavos biodegalams.

Dėl riboto surinkimo potencialo net ir Kinijoje, kuri šiuo metu yra didžiausia gamintoja, bendras dabartinis NKP biodyzelino suvartojimas ir prognozuojama tvarių aviacinių degalų paklausa, jei bus kliaujamasi tik šia žaliava, neatitiks pasiūlos. Antai vien tik „Ryanair”, kuri yra labiausiai aplinką teršianti Europos oro linijų bendrovė, norėdama 2030 m. pasiekti savanorišką 12,5 proc. tvarių aviacinių degalų tikslą, turėtų sunaudoti visą NKA surinkimo Europoje potencialą.

Tikėtinas surinkimo ir eksporto duomenų neatitikimas

2023 m. pakito prekybos NKA srautai: dėl J. Bideno priimto Infliacijos mažinimo įstatymo pusė Kinijos NKA, kuris anksčiau buvo eksportuojamas į Europą, buvo nukreiptas į JAV. Tuo pat metu vadinamojo tvaraus biodyzelino importas iš Kinijos į Europą šoktelėjo 40 proc. ir sukėlė rimtų abejonių dėl tokio didelio kiekio autentiškumo.

Kinija, Indonezija ir Malaizija 2023 m. naudoto maistinio aliejaus surinkimą padidino maždaug iki 4 mln. t, iš to kiekio daugiau kaip tris ketvirtadalius tenka Kinijai. Kyla didelis susirūpinimas dėl manipuliavimo surinkimo ir eksporto rodikliais. Remiantis „Stratas“ tyrimu, Malaizija eksportuoja tris kartus daugiau NKA nei jo surenka. Taigi labai tikėtina, jog sukčiavimas vyksta dideliu mastu, pasinaudojant Europos politika skatinti pažangiųjų ir atliekinių biodegalų vartojimą.

Kinijoje surenkamas NKA kiekis maždaug atitinka realią situaciją, tačiau kyla rimtų įtarimų, kad pirmojo spaudimo augalinis aliejus gali būti ženklinamas kaip naudotas.

Pigūs biodegalai, nepaisant didelių transportavimo sąnaudų?

„Stratas“ vertinimu, Azijoje naudoto aliejaus surinkimas yra maždaug trečdaliu pigesnis nei Europoje, tačiau importo išlaidos ir akcizai gali lemti didesnes galutines kainas Europos pirkėjams (nelygu kokybė ir krovinių gabenimo išlaidos). Dėl Azijos NKP biodegalų konkurencinio pranašumo, Kinijos perteklinės pasiūlos ir riboto paklausos augimo Europoje 2023 m. biodegalų rinkos kainos sumažėjo.

Kilo Europos biodyzelino gamintojų pasipiktinimas dėl rinkos užtvindymo pigiais ir nesąžiningais produkta. Todėl Europos Komisija pernai gruodį pradėjo antidempingo tyrimą. Nors oficialūs tyrimo rezultatai dar nepaskelbti, 2023 m. antrąjį pusmetį biodyzelino importas iš Kinijos sumažėjo.

Apibendrindama tyrimą T&E tvirtina, jog nėra „sidabrinės kulkos“, kuri padėtų išspręsti ekonomines, politines ir aplinkosaugines problemas, kylančias dėl priklausomybės nuo NKA importo ir sukčiavimo. ES ir valstybės narės turi dirbti įvairiose srityse, kad pakoreguotų savo politiką ir praktiką.

ŪP portalas su T&E