Nors pirmasis AKM atvejis nustatytas prieš dešimtmetį, vakcinos sukurti vis dar nepavyksta

Liga sukelia didelius ekonominius nuostolius, kelia grėsmę maisto saugai ir prekybai bei įtakoja tvarios kiaulininkystės pramonės veiklą AKM paveiktose šalyse.

Greitai išplito ne tik Europoje

Nuo AKM atsiradimo Gruzijoje 2007 m., ši liga išplito daugelyje šalių, o 2014 m. sausio 24 d. pirmą kartą Europos Sąjungos (ES) istorijoje apie nustatytus AKM protrūkius šernuose pranešė Lietuva – pirmoji ES valstybė, kurioje nustatytas II genotipo AKM virusas. Tais pačiais metais apie nustatytus AKM protrūkius šernuose pranešė ir Lenkija, Latvija bei Estija.

AKM neapsiribojo vien tik Europos valstybėmis, tačiau 2018 m. buvo nustatyta Rytų Azijoje, kurioje yra daugiau kaip 60 procentų visų pasaulyje auginamų naminių kiaulių. AKM II genotipo plitimas Eurazijos šernų populiacijoje neturėjo precedentų; per keletą pastarųjų dešimtmečių Rytų ir Vidurio Europoje ženkliai išaugęs šernų tankumas tapo pagrindine aplinka, kurioje AKM virusas galėjo išplėsti savo geografinį paplitimą.

Įtakos turėjo šernų populiacijos augimas

Klimato pokyčiai ir intensyvus grūdinių kultūrų auginimas ženkliai įtakojo šernų populiacijų tankį ir išplėtė jų geografinį paplitimą. Įkurtos dirbtinės šėrimo žiemą vietos užkirto kelią kadaise būdingoms šernų populiacijų demografinėms krizėms, kildavusioms dėl menko pašaro prieinamumo, o tai įtakojo aukštesnius šernų produktyvumo ir vaisingumo parametrus. Todėl didžiojoje Eurazijos dalyje šernų populiacijos valdymo praktika dirbtinai padidino tiek šernų gausą, tiek ir jos geografinį paplitimą.

AKM kontrolė, kai šernų populiacijos dalyvauja viruso perdavimo ir ligos plitimo cikle, kelia didelius iššūkius AKM užkrėstos šalies institucijoms, nes tą įtakoja ir ligos epidemiologijos sudėtingumas, precedento neturintis geografinis problemos mastas ir jo priežastys, taip pat pats ligos valdymas, kuriame turi dalyvauti tiek ir skirtingos valstybinės institucijos, tiek ir turi būti vykdomas tarpvalstybinis veiksmų koordinavimas.

Ligą kontroliuoti gamtoje itin sunku

Prieš 10 metų patekęs į Lietuvą, AKM virusas iš jos taip ir nepasitraukė. Įsitvirtinęs šernų populiacijoje, kiekvienais metais plito tiek natūraliu būdu (tiesioginio kontakto metu perduodamas iš šerno šernui), tiek ir žmogaus pagalba, kuomet buvo stebimi nauji AKM protrūkiai, keliolika kilometrų nutolę nuo prieš tai buvusių protrūkių vietų.

Šiltuoju metu laiku, kuomet suaktyvėja žmonių veikla užkrėstoje teritorijoje, AKM virusas pernešamas ir į kiaulių ūkius. Pirmasis AKM protrūkis kiaulių laikymo vietoje buvo 2014 m. liepos mėnesį ir per 10 metų kiaulininkystės sektorius kiekvienais metais, išskyrus 2021 m., patirdavo tiesioginių nuostolių dėl AKM protrūkių ir juose sunaikintų kiaulių, jų produktų bei pašarų, tačiau didžiausi praradimai kildavo dėl netiesioginių nuostolių, kuomet įvedamos ribojimų zonos, stabdomas kiaulių ir kiaulienos išvežimas, dėl AKM cirkuliavimo šalyje prarandamos tiek ES, tiek ir kitų šalių rinkos, o tai tiesiogiai įtakojo ir Lietuvos ekonomiką.

Nuo 2014 metų AKM nustatytas 160 kiaulių auginimo vietų, iš kurių 17 ūkių buvo komerciniai ir juose sunaikinta 77,4 tūkst. kiaulių, o 143 buvo nekomerciniai ūkiai, kuriuose 546 kiaulės buvo laikytos savo reikmėms.

Nepaisant to, kad AKM virusas plinta šernų populiacijoje, labai sudėtinga Lietuvos sąlygomis surasti ir sunaikinti visus AKM užsikrėtusius šernus, kadangi dažniausiai vietovės, kuriose šernai gaišta, yra sunkiai prieinamos, pelkėtos. Dalį gaišenų sunaikina plėšrūnai, vasaros metu jos greitai sunyksta dėl greito puvimo proceso, tačiau AKM virusas gaišenoje (ypač – kaulų čiulpuose) išsilaiko savaitėmis ir tai prisideda prie nenutrūkstamos AKM viruso gyvavimo grandinės.

Per 10 metų AKM nustatytas beveik 9 tūkst. šernų ir kol kas tik Kuršių Nerija yra vienintelė Lietuvos teritorija, kurioje AKM dar oficialiai nėra nustatytas. Deja, ne vienoje savivaldybėje AKM virusas buvo nustatytas po keletą kartų, pražudydamas didžiąją dalį šernų populiacijos.

Prieinamos tik biologinio saugumo priemonės

Kadangi nuo šios kiaulėms ir šernams mirtinos ligos nei gydymo, nei vakcinos nėra, veiksmingos yra tik biologinio saugumo priemonės, padedančios apsisaugoti nuo AKM viruso patekimo į kiaulių ūkius ar medžioklės plotų vienetus, o greitas ligos diagnozavimas padeda greitai likviduoti ligos protrūkius kiaulių ūkiuose.

„Per 10 metų Lietuvoje nepasitaikė nei vieno atvejo, kad AKM būtų nustatomas prieš tai buvusioje užkrėstoje kiaulių laikymo vietoje, kas dar kartą įrodo, kad tinkamos ligos likvidavimo priemonės suvaldo ligos plitimą, sunaikina ligos sukėlėją ir leidžia atnaujinti kiaulių auginimo veiklą, o ir rimtas požiūris į biologinio saugumo reikalavimus, jų nuolatinį laikymąsi neleidžia virusui vėl patekti.

Šernų populiacijoje analogiškų ligos likvidavimo priemonių pritaikyti visoje Lietuvos teritorijoje neįmanoma, kadangi nėra žinomas tikslus populiacijos dydis ir individų skaičius, neįmanoma izoliuoti užkrėstų teritorijų, užkertant kelią šernų judėjimui, tačiau lokalius AKM židinius galima sėkmingai valdyti, bet tam reikalingas tiek valstybės institucijų, tiek ir nevalstybinių institucijų bendradarbiavimas ir bendras tikslas – likviduoti ligą, o ne gyventi su ja“, – pabrėžė Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.

Biologinio saugos reikalavimus galima rasti VMVT puslapyje.

VMVT informacija