Novatorius pataria: kaip išsirinkti tinkamą automobilį?

Degalų kainoms nemažėjant – rinktis varomą benzinu ar dyzelinu

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Automobilių inžinerijos katedros profesoriaus doc. dr. Vido Žuraulio, pavaros tipas, renkantis automobilį, turėtų priklausyti nuo važiavimo sąlygų, nuvažiuojamo atstumo. Taip pat – nuo žmogaus galimybių prisidėti prie aplinkos tausojimo, o tai iš dalies reiškia ir atitinkamai didesnes išlaidas.

„Jeigu didesnė dalis kelionių yra mieste, o į užmiestį išvažiuojama kartą per 1–2 mėn. ar dar rečiau, dyzelinu varomo automobilio pasirinkimas nėra racionalus. Vairuotojus dažniausiai patraukia mažesnės dyzelino sąnaudos, tačiau jeigu per metus nenuvažiuojama 20 tūkst. km, ilgainiui savininkui tokio automobilio priežiūra sukelia didesnes išlaidas. Taip yra dėl to, kad dyzelinio variklio ir su juo montuojamų agregatų, tokių, kaip purkštuvai, turbokompresoriai, tarpiniai oro aušintuvai, kelių pakopų deginių neutralizavimo sistemų aptarnavimas, o vėliau remontas, ar keitimas, sugeneruoja didesnes išlaidas“, – dėmesį atkreipia profesorius.

V. Žuraulis teigia, kad šiuolaikinių benzininių variklių degalų sąnaudos jau priartėja prie dyzelinių variklių, todėl toks pasirinkimas važinėjantiems mieste yra racionalesnis. Be to, benzinu varomų automobilių savininkai, važinėjantys neilgus atstumus, šaltuoju metų sezonu jaučiasi komfortiškiau dėl greičiau sušylančio variklio.

Vienas svarbiausių rodiklių renkantis naudotą automobilį – rida

Renkantis naudotą automobilį visi pirkėjai nori, kad jis būtų kuo mažesnės ridos, kuri tiesiogiai atspindi automobilio nusidėvėjimo lygį. Tikrąją ridą naudotų automobilių pardavėjai vis dar linkę slėpti, tad čia ir yra pagrindinė naudoto automobilio pirkimo rizika.

„Tiesa, didesnė nei norėtųsi automobilio rida dar ne visada yra taip blogai. Automobilis turės mažesnį nudėvėjimo lygį, jeigu juo buvo daugiausia važinėjama užmiesčio režimu – variklis dirbo tolygiais režimais, pavarų dėžė pavaras jungė gerokai mažiau kartų, pakabą veikė mažesni virpesiai ir t. t. Tik atpažinti kokią ridos dalį automobilis važiavo užmiesčio režimu, o kokią miesto, nėra lengva“, – pabrėžia VILNIUS TECH novatorius.

Anot jo, prieš perkant naudotą automobilį, reikėtų numatyti, kokie modeliai konkrečiai domina. Čia reiktų pasirinkti ne tik automobilio markę ar modelį, bet ir konkretų variklį. Pasirinkus konkretų automobilį, pravartu internete paieškoti informacijos apie skelbiamus gamintojų, nepriklausomų tyrimų ir privačių savininkų ar meistrų atitinkamo modelio trūkumus, silpnąsias vietas ar net garantinius atšaukimus. Kartais kruopščiai atlikti tokie namų darbai gali išgelbėti nuo nepasisekusio pirkinio ar net pakeisti pirkinio pasirinkimą.

Bet kuriuo atveju, perkant naudotą automobilį ir jau suradus tinkantį variantą, nederėtų vadovautis emocijomis. Reikia, kad į planuojamą pirkti automobilį pasižiūrėtų ir kiti, pavyzdžiui, draugai ar pažįstami. Svarbiausiai – išsirinktą automobilį detaliai techninei apžiūrai nuvaryti į nepriklausomą servisą, kuriame būtų įvertintas tiek mechaninis atskirų agregatų nudilimo lygis, tiek elektronikos sistemose esančios klaidos ir trūkumai.

„Dar viena labai naudinga ir efektyvi priemonė renkantis naudotą automobilį yra dažų lygio pamatavimas ir palyginimas ant skirtingų kėbulo detalių. Tai parodytų galimai remontuotas kėbulo vietas bei atskleistų informaciją apie buvusius eismo įvykius ir net, galimai, didesnius automobilio gedimus. Pasirinkus konkretų automobilį pagal jo kėbulo numerį reikėtų užsisakyti jo aptarnavimo, gedimų ir galimų dalyvavimų eismo įvykiuose istoriją“, – vardija VILNIUS TECH novatorius V. Žuraulis.

Vilniaus Gedimino technikos universitetasa

Simo Bernoto nuotraukoje – prof. Vidas Žuraulis