„Nudžiovintas“ šaltalankių verslas gręšis nuo ekologijos?

Pereina į tradicinius ūkius

„Konferencijoje, kurią kiekvienais metais organizuoja Vokietijos šaltalankių augintojų asociacija, aptariamos visos Europos šaltalankių augintojams aktualios problemos, ieškoma jų sprendimo būdų, supažindinama su pasiekimais ir nubrėžiamos šaltalankininkystės ateities perspektyvos“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo G. Radzevičius. Konferencijos dalyviai supažindinti su naujomis šaltalankių veislėmis, jų savybėmis, auginimu.

Daug dėmesio skirta atsparioms klimato kaitai veislėms, ištveriančioms aukštesnes temperatūras, taip pat atsparesnėms karpymui ir užtikrinančioms greitesnį ūglių regeneravimą. Buvo pabrėžta laistymo svarba, nes pakankamas drėgmės užtikrinimas yra pirmoji sąlyga, kad augalas, nepriklausomai nuo sausrų, greitai įsitvirtintų ir atsistatytų.

Kitos problemos, apie kurias buvo diskutuojama – kova su kenkėjais ir tręšimo būdai tiek ekologiniuose, tiek tradiciniuose ūkiuose. Vienas didžiausių kenkėjų tiek Lietuvoje, tiek ir kitose valstybėse yra šaltalankinės musės. „Veiksmingo būdo, bent ekologiniuose ūkiuose, kaip su jomis kovoti, vis dar nėra“, – tvirtino G. Radzevičius.

Buvo kalbama ir apie šaltalankių maistingąsias savybes, kaip juos naudoti ruošiant funkcinį maistą, tam tikrus vaistus, taip pat apie rekomendacijas juos vartoti sveikatai gerinti, atsparumui infekcijoms didinti. Akcentuota, kad rinkodarinis darbas turi padėti šioms uogoms užimti platesnes pozicijas, nes šaltalankiai yra viena pagrindinių uogų gamtoje, stiprinant žmogaus imuninę sistemą. Nepamirštas ir šių uogų perdirbimas, naujausios tendencijos.

Šiemet konferencijoje dalyvavo gausi Kinijos delegacija, kuri pristatė Šiaurės Mongolijos provincijoje įgyvendintą projektą – nemažą Gobio dykumos dalį per 15 metų kinai pavertė gražiu šaltalankių sodu. „Užsodindami dykynę kultūrinėmis šaltalankių veislėmis, jie žymiai sumažino dirvožemio eroziją. Būtent šis šaltalankynas yra lyderis tiekiant rinkai šaltalankių produktus, o Kinija pasaulinei rinkai siūlo daugiau kaip 80 proc. šaltalankių produktų“, – konstatavo LŠAA prezidentas. Kitais metais šaltalankių augintojų konferencija vyks Kinijoje, Šiaurės Mongolijos provincijoje.

G. Radzevičiaus teigimu, dalis Europos šaltalankių augintojų atsisako ekologijos ir pereina prie tradicinio ūkininkavimo. Tada galima kovoti su šaltalankinėmis musėmis ir užauginti apie 10 kartų didesnį derlių. Įvertinus tai, kad ekologinės produkcijos supirkimo kainos skiriasi keliolika centų, derliaus skirtumai tradicinį ūkininkavimą ir daro patrauklesnį.

Lietuvoje dominuoja ekologiniai šaltalankių ūkiai. Paskutiniais metais yra nusistovėję 2 300 ha, iš kurių 1 890 ha ekologiniai, juos prižiūri 92 augintojai.

Ne patys geriausi metai

„Šiemet dėl trejus metus iš eilės besikartojančios sausros mano ūkyje užderėjo pats prasčiausias derlius per 12 metų. Remdamasis savo ūkio, esančio Alytaus r., pavyzdžiu, galėčiau pasakyti, kad po 3 mėnesius trunkanti sausra labai nualina augalus ir riboja derlių. Šiemet ūglių dydis tesiekė 30 cm, tai yra pats mažiausias prieaugis per visą mano keliolikos metų šaltalankių auginimo laikotarpį. Drėgnais metais prieaugis būdavo 1,2–1,5 m“, – pasakojo G. Radzevičius.

Vis tik šaltalankių augintojas sudėtingoje situacijoje įžvelgia ir šviesiąją pusę – besikartojanti sausra jį paskatino 42 ha iš 64 ha įsirengti laistymo sistemą. Kadangi šiemet tik pirmieji metai, rezultatai paaiškės kitais metais. Ateityje G. Radzevičius ruošiasi ir likusiuose plotuose įrengti laistymo sistemą. „Tai labai didelė investicija, ir kol nėra rezultatų, apie jos atsiperkamumą dar sunku spręsti“, – tikino ekologiškų šaltalankių augintojas.

LŠAA prezidentas džiaugėsi, kad nebeliko sodinukų kokybės problemos – puikių sodinukų maždaug septynerius metus galima nusipirkti Latvijoje. Be to, perdirbėjai turi savų reikalavimų – pastaruoju metu pageidaujama vienos veislės uogų, ne jų mišinio. Už maišytų veislių partiją mokama mažesnė kaina.

Mažina plotus

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.