Nukentėjusiesiems turėjęs atstovauti advokatas kaltinamas sukčiavimu, piktnaudžiavimu ir dokumentų klastojimu

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros ONKTS prokuroras Tomas Dzikas, o tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas galimai vykdė 2023 metų birželio – 2025 metų kovo mėnesiais. Manoma, kad buvo veikiama pagal tokią pačią schemą. Advokatas, turėdamas pareigą nukentėjusiesiems teikti valstybės garantuojamą ir 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiųjų ir jų artimųjų pasitikėjimu bei teisinių žinių stoka, pažeisdamas jų teisę gauti nemokamą teisinę pagalbą, apgaule sudarydavo teisinių paslaugų sutartis, nurodydamas jose tikrovės neatitinkančią informaciją, kad nukentėjusieji savo valia sudaro šią atstovavimo sutartį ir paveda I. R. atstovauti nukentėjusiems baudžiamajame procese. Sudarius šias sutartis, I. R. inicijuodavo nemokamos teisinės pagalbos teikimo nutraukimą.

STT pareigūnų surinktais duomenimis, atstovaudamas nukentėjusiesiems ir pasinaudodamas jų pasitikėjimu, I. R. kreipdavosi į Teisingumo ministeriją, kad jo klientams būtų išmokėtos kompensacijos avansu iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo. Šios išmokos buvo pervedamos į kaltinamojo banko sąskaitą, o nukentėjusiesiems jis perduodavo tik dalį šių pinigų, kurie buvo skirti kompensuoti nusikaltimų aukoms padarytą žalą. Įtariama, kad nukentėjusieji tokiu būdu bendrai patyrė 7 tūkst. 450 eurų žalą.

Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro T. Dziko, I. R. kaltinamas, kad sistemingai piktnaudžiaudamas ir siekdamas asmeninės naudos, grubiai pažeisdamas teisės aktus, veikė priešingai nukentėjusių asmenų, tame tarpe ir nepilnamečių, interesams, klastojo dokumentus ir apgaule įgijo nukentėjusiesiems priklausiusius pinigus, kurių sumos buvo reikšmingos pagal jų gaunamas mažas pajamas. Prokuroro teigimu, tokiu būdu nukentėjusieji dar kartą nukentėjo nuo nusikalstamos veikos ir patyrė turtinę bei neturtinę žalą, o advokatūra ir valstybė – didelę neturtinę žalą.

Baudžiamasis kodeksas už piktnaudžiavimą numato baudą arba laisvės atėmimą iki 6 metų, o už sukčiavimą ir dokumentų klastojimą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Byla perduota nagrinėti Panevėžio apylinkės teismui.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos informacija