Ashburn +0,1 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 28 Sau 2023
Spausdintų leidinių prenumerata
Ashburn +0,1 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 28 Sau 2023

„Nulinis“ akcizas žaliajam dyzelinui – svajonė ar realybė?

2022/04/01


Daugelis šalies ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių jau šiaip taip apsirūpino žaliuoju dyzelinu, kurio kaina buvo šoktelėjusi iki neregėtų aukštumų. Todėl pavasario darbai nesutriks. Pabrangę degalai – didžiulis smūgis visam žemės ūkiui, nes žemdirbiai negali nei jų kainos sumažinti, nei be jų dirbti. Ūkininkai viliasi, jog Vyriausybė šiuo sudėtingu laikotarpiu jiems pagelbės.

Strigo tiekimo grandis

akcizas žaliajam dyzelinui Algimanto SNARSKIO piešinys.

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, vidutinės degalų kainos 11-tą šių metų savaitę didmeninėje prekyboje mažėjo. Didmeninėje prekyboje dyzelino žemės ūkiui kaina sumažėjo 21 proc., tačiau mažmeninėje – padidėjo 10,6 proc. Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, didmeninė dyzelino žemės ūkiui kaina padidėjo 101,2 proc., o mažmeninė – 110,4 proc. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Marijampolėje, analizuojamu laikotarpiu vidutinės mažmeninės degalų kainos kito įvairiai.

Degalų brangimo priežastys visada yra susijusios ir priklauso nuo naftos kainos pokyčių. Praėjusios savaitės pradžioje Niujorko prekių biržoje WTI rūšies naftos kaina buvo apie 102,28 USD už barelį, o pabaigoje ji kainavo apie 106,15 USD už barelį. Šių metų 11 savaitę WTI rūšies naftos kaina šioje biržoje padidėjo 3,8 proc. Kovo pradžioje dėl karo Ukrainoje mūsų šalyje buvo pradėjusi strigti degalų tiekimo grandis. Ūkininkai, užsisakę žymėtą dyzeliną, jo laukė savaitę ir ilgiau. „Didmenininkai, kurie į kuro talpyklas turėjo atvežti degalų, neišpildė užsakymų. Buvome sunerimę, kad neturėsime kuro pavasario darbams, sėjai. Kai kurie tiekėjai, kurie neišpildydavo užsakymo per 7 dienas, jį anuliuodavo ir pasiūlydavo naują kainą. Už degalus teko susimokėti brangiau“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo žemdirbiai.

Papildė atsargas

Šakių r. esančios Voniškių ŽŪB vadovas Henrikas Braškys „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad tuo metu, kai užsakinėjo žymėtą dyzeliną, jo kaina nesiekė nei euro, o kai jį atvežė, jis buvo gerokai pabrangęs. „Mūsų partneriai, iš kurių perkame žalią dyzeliną – stabilūs, mūsų nepavedė, degalų atvežė. Šiek tiek pasipildėme rezervą. Dyzeliną užsisakėme viena kaina, bet kol jis atvažiavo, pabrango 0,27 Eur. O ką padarysi? Džiaugiamės, kad žymėto dyzelino turėsime sėjai. Galbūt pakaks ir šienapjūtei“, – sakė H. Braškys.

akcizas žaliajam dyzelinui LŪS Joniškio skyriaus pirmininkė Lilija Šermukšnienė pasakojo, kad kuro kainą ūkininkai sužinodavo tik tada, kai jį pristatydavo į kiemą.

Nepatogumų dėl degalų užsakymų patyrė ir Joniškio r. ūkininkai. Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Joniškio skyriaus pirmininkės Lilijos Šermukšnienės, kadangi degalai nuolat brango, jų kainą ūkininkai sužinodavo tada, kai jie būdavo pristatomi į kiemą. „Degalai degalais. Ūkininkai jo sėjai turės. Šiuo metu didžiausia problema – trąšos“, – akcentavo pašnekovė.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovas Saulius Daniulis sakė, kad piką pasiekusi degalų kaina didmeninėje prekyboje šiek tiek sumažėjo, jų nebetrūksta. „Būtų buvusi didelė problema, jei dabar, kai reikia važiuoti akėti laukų, neturėtume dyzelino. Kai buvo didžiulis kuro poreikis, tiekėjai stengėsi, dirbo net paromis, kad įvykdytų užsakymus. Asociacijos nariai, kuriems reikėjo kuro, juo apsirūpino“, – tvirtino S. Daniulis.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas paminėjo, kad trikdžiai kuro tiekime buvo juntami prasidėjus karui Ukrainoje. „Buvo daug atvejų, kai ūkininkai užsakydavo žymėtą dyzeliną viena kaina, o įsigydavo kita. Juk kaina per dieną keisdavosi 2–3 kartus. Todėl nėra ko stebėtis, kad taip atsitikdavo“, – kalbėjo LGAA pirmininkas.

Darbus reikės atlikti

Apie tai, kad įmonės neįvykdė susitarimų dėl dyzelino, skirto žemės ūkiui, užsakymų, redakcijai pasakojo ir Mažeikių r. ūkininkas Audrius Vanagas. „Atrodo, kad kai kurios įmonės, su kuriomis buvo bendrauta daugelį metų, sužaidė negražų žaidimą, pamynė gerus santykius. Čia viena medalio pusė, o kita – kylančios kainos. Akivaizdu, kad tai bus ištisa grandinė, į kurią įeis pašarų gamyba, gyvulių priežiūra, mėšlo transportavimas ir kt.“, – savo pastebėjimus išsakė A. Vanagas. Jis tvirtino, kad ūkininkus gelbėtų degalų akcizo mažinimas. Tai būtų paspirtis žemdirbiams.

Pasak A. Macijausko, degalų pabrangimas yra didžiulis smūgis visam žemės ūkiui, nes žemdirbiai negali nei jų kainos sumažinti, nei be jų apsieiti. „Vis tiek darbus reikės padaryti: žemę dirbti, sėti, kulti. Degalai naudojami visur. Kol kas jokių alternatyvų nėra. Jei važinėjantys automobiliu gali rinktis viešąjį transportą ar elektromobilį, tai žemės ūkyje kol kas jokių kitų galimybių nėra ir mes esame visiškai priklausomi nuo degalų“, – teigė ŪP pašnekovas.

Akcizas žaliajam dyzelinui Ukmergės r. ūkininkas Valentinas Genys mano, kad valdžia galų gale atsitokės.

Ukmergės r. ūkininkas Valentinas Genys sakė, kad mūsų šalies ūkininkai kol kas neturi elektra ar vandeniliu varomos žemės ūkio technikos. „Nereikėjo padidinti akcizo žaliam dyzelinui. Juk akcizas – dalis kompensacinio mechanizmo, o kompensacinis mechanizmas mūsų šalyje yra mažiausias. Viliuosi, kad valdžia galų gale atsitokės. Gal pakeis požiūrį į žemdirbį, į žemę kaip maitintoją. Juk maistas visą laiką buvo strateginė prekė, jis neauga parduotuvėje. Jau seniai kalbėjau apie trąšų, kuro kainų kilimą. Be abejo, žemdirbiai įjungs taupymo režimą. Viso to pasekmės bus juntamos kitais metais“, – neabejojo V. Genys. Jis pridūrė, jog šiuo metu ūkininkai pajustų geriausią efektą, jei Vyriausybė sumažintų degalų kainas nustatydama nulinį akcizą bei nulinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) žymėtam dyzelinui.

Problemą galima išspręsti

LGAA pirmininkas A. Macijauskas taip pat mano, kad Vyriausybė galėtų nuimti akcizą žaliam dyzelinui. „Blogai, kad mūsų chemijos ir degalų pramonė praktiškai nenaudoja rapsų biodegalų, o į kurą maišo palmių aliejų, kuris vežamas daugiausia iš Indonezijos. Palmių aliejus nėra nei tvarus, nei žalias. Jis yra gaunamas kertant atogrąžų miškus. Pirmasis žingsnis – reikėtų iš viso uždrausti naudoti palmių aliejų ir jo produktus biodegalų gamybai. Antras žingsnis – jei būtų pereinama prie rapsų metilo esterio (RME), tai būtų galima kalbėti apie nulinį akcizą tokiems degalams. Išspręsti problemą galima, tik reikia noro“, – pastebėjimus išsakė A. Macijauskas.

Jis pabrėžė, jog šiuo metu ūkininkų galvos skausmu išlieka raudonas dyzelinas, kuris naudojamas žemės ūkyje grūdams džiovinti. Ateinančiais metais žadama jo atsisakyti. Grūdų augintojams tai būtų didžiulis smūgis. „Mes šį klausimą kėlėme, keliame ir kelsime ateityje, kad tol, kol nėra alternatyvų grūdų džiovinimui, nebūtų didinami mokesčiai kurui, kuris naudojamas džiovyklose. Juk turi būti pasiūlyta alternatyva ir suteikta finansinė pagalba, darant investiciją į alternatyvų džiovinimą. Tačiau iki šiol neturime nei finansinės pagalbos, nei jokių projektų. Mokslininkai taip pat nepateikė jokių konkrečių pasiūlymų. Šis klausimas grūdų augintojams yra skaudžiausias“, – įsitikinęs LGAA pirmininkas.

Viliasi permainų

Akcizas žaliajam dyzelinui Mažeikių r. ūkininkas Audrius Vanagas sakė, kad žemdirbiai yra nežinomybėje.

Ūkininkai, turintys grūdų džiovyklas, viliasi, jog bus sumažintas akcizas grūdų džiovinimui naudojamam raudonam dyzelinui. Pasak Mažeikių r. ūkininko A. Vanago, grūdinių kultūrų augintojai yra skatinami auginti daug azotą kaupiančių kultūrų: pupų, žirnių. Pupos yra kuliamos drėgnesnės, todėl jų savikaina gali labai smarkiai išaugti. Ir tai atsilieps galutiniam vartotojui. „Paminėsiu, jog pupų supirkimo kaina, palyginti su grūdinėmis kultūromis ir rapsais, nėra smarkiai išaugusi. Taigi vienintelis kelias – atsisakyti minėtų kultūrų. Tačiau jų atsisakyti negalime dėl žalinimo reikalavimų“, – teigė jaunas vyras. A. Vanagas paminėjo, jog ūkininkams siūloma pereiti prie kito, aplinkai draugiško kuro. Tačiau prie kokio? Šiai dienai dilema dar nėra išspręsta. Pasak pašnekovo, viena alternatyvų galėtų būti gamtinės dujos, kurių savikaina yra gerokai didesnė už raudono dyzelino. Tačiau perėjus prie grūdų džiovinimo dujomis, ateityje ūkininkai neišvengiamai eis į bankrotą, maisto kainos šoktels į neregėtas aukštumas ir Lietuva nepajėgs konkuruoti su kitomis šalimis. „Manau, kad šiuo laikotarpiu, bent jau trumpam periodui, akcizas degalams galėtų būtų panaikintas, nes esame nežinomybėje. Juk nežinome, kokios bus derliaus supirkimo kainos rudenį, ką ir kiek kulsime“, – dėstė A. Vanagas.

LŪS vicepirmininkas Ignas Hofmanas redakcijai sakė, jog mūsų šalyje yra taikomas 60 Eur už 1 000 l akcizų tarifas dyzeliniams degalams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje. „Jei būtų taikomas nulinis akcizo tarifas, tai, žinoma, būtų šiokia tokia pagalba. Be abejo, bet kokia pagalba yra pagalba. Tačiau aš drįsčiau abejoti, kad tai labai reikšmingai sumažintų savikainą. Šį klausimą reikėtų kelti ilgalaikėje perspektyvoje ir jis turėtų likti neliečiamas tol, kol ES galioja atitinkama direktyva, leidžianti atitinkamiems sektoriams naudoti beakcizius degalus, arba sumažinti akcizą degalams“, – kalbėjo I. Hofmanas.

Kompleksiniai sprendimai

„Matome, kad keičiasi geopolitinė situacija, regime, kokios yra energetikos kainos, gąsdinančios žemdirbius. Todėl kalbu su ūkininkais ir pritariu jų minčiai, jog jiems reikia padėti: mažinti akcizą žemės ūkyje naudojamiems degalams, peržiūrėti ir atsisakyti tam tikrų perteklinių ribojimų. Šių klausimų Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) neišspręs, tačiau impulsą galime duoti“, – ŪP teigė Seimo KRK pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa.

Kol kas ministrų kabinetas neketina mažinti akcizų degalams. Vyriausybė žada priimti kompleksinius sprendimus dėl antiinfliacinių priemonių. Ekonomistai pabrėžia, jog degalų akcizų mažinimas būtų logiškas žingsnis, tačiau daugiau politinis nei ekonominis.

Redakcijos nuotraukos     2022.04.01 ŪP korespondentė - Jolita ŽURAUSKIENĖ Susijusios temos - skaitykite: žymėtasis dyzelinas; Seimo kaimo reikalų komitetas;
Dalintis

2023/01/28

Valstybė smūgiuoja veislininkystei – atsikrato įmonių

Veislininkystės įmonių privatizavimą žemdirbių atstovai vadina istorine klaida ir pabrėžia, kad nacionalinę veislininkystę žlugdyti gali tik labai netoliaregiška valdžia. Šioms įmonėms aukciono plaktuku mojavo dar ankstesnės kadencij...
2023/01/28

Braškių pilkojo puvinio sukėlėjo kontrolė eteriniais aliejais

Pastaruoju metu eteriniai aliejai ir ekstraktai tiriami kaip viena iš priemonių, siekiant sumažinti pesticidų naudojimą augalų apsaugos srityje. Alternatyvios priešgrybinės medžiagos yra svarbios ekonominiu atžvilgiu itin žalingų pat...
2023/01/28

Tarptautinį narkotikų gabenimo verslą organizavusiam panevėžiečiui – teismo nuosprendis

Daugiau kaip 300 kg kokaino neteisėtą gabenimą jachta organizavusiam ir beveik 760 kg kanapių dervos pervežimą iš Ispanijos į Rusiją koordinavusiam piliečiui E. M. skirta galutinė 13 metų laisvės atėmimo bausmė.
2023/01/28

Žalumynai ant palangės: nestandartiniai sprendimai

Žalumynų ant palangės galima užsiauginti ir taip, kad jie puoštų namus – tarkim, svogūnų laiškų saldaininėje su akmenukais. Salotoms galima suteikti antrą gyvenimą, o imunitetą sustiprins ir švieži morkų lapeliai.
2023/01/28

Trąšų rinka: ar po sunkių 2022-ųjų galime tikėtis geresnių 2023 metų?

Praėjusieji metai trąšų rinkai buvo sudėtingi. Įtampa dėl kylančių kainų rinkoje buvo jaučiama jau 2021-ųjų pabaigoje. O 2022 m. vasarį, prasidėjus karui Ukrainoje, situacija tapo dramatiška. Agroverslo bendrovės „Agrochema&ldq...
2023/01/28

Lietuviškos simfonijos pradininką primena viena Plungės gatvė

Juozas Žilevičius – vargonininkas, kompozitorius, pedagogas, choro dirigentas, muzikologas, kultūros veikėjas. Simfonija f-moll, kuri buvo parašyta 1919 m., o po kelerių metų atlikta Kaune – laikoma pirmąją lietuviška sim...
2023/01/28

Ūkininkavimas – perspektyvus verslas

„Nepamenu, kiek tada man buvo metų, dar nedaug, tėvų draugų ūkyje padėjau rinkti akmenis. Nusibodo man tas darbas ir nusprendžiau eiti namo, pareikšdama: „Būsiu ūkininkė, bet akmenų nerinksiu. Ūkininke tapau, bet akmenis vis tie...
2023/01/28

Tėvų ir vaikų santykiai: atviri klausimai bei pagarbus klausymasis atrakina ir labai surūdijusią spyną

Kristina su vyru augina 4 vaikus, vyriausiam dabar 16 metų, o jauniausiam – 7-eri. Baigusi finansų mokslus ir ne vienerius metus dirbusi projektų vadove, šiuo metu moteris vis giliau neria į sritį, susijusią su vaikais. Ji antrus metu...
2023/01/28

Pusryčiai – hamletiškas klausimas

Valgyti pusryčius ar nevalgyti? Tokios mintys aplanko bent pusę mūsų ryte. „Pusryčius suvalgyk pats“, – teigia patarlė, o jai pritaria ir šiuolaikinė dietologija. Kai reikia skubiai nuspręsti, ką valgyti, o laikrodis rodo,...