Nuo idėjos iki realybės: proga Lietuvos kaimo tinklo nariams įgyvendinti komunikacijos projektus

Šios lėšos skirtos prasmingoms idėjoms, susijusioms su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiu planu, įgyvendinti: organizuoti renginius, mokymus bei kurti elektronines komunikacijos priemones.

Šiam kvietimui pagal Strateginio plano techninės paramos veiklos srities „Lietuvos kaimo tinklas“ įgyvendinimo taisykles, skirtas renginių komunikacijos priemonėms, iš viso numatyta 1 111 500 Eur. Paraiškos bus renkamos iki rugsėjo 18 dienos.

Padengs net iki 90 proc. išlaidų

Finansavimo dydis priklauso nuo to, ką tiksliai planuojama nuveikti. Didžiausia galima suma vienam projektui siekia iki 95 700 Eur. Tokia suma skiriama tiems, kurie imasi visapusiškos veiklos: organizuoja teminius renginius, renginius „Atviras ūkis“ ar Strateginio plano viešinimo akcijas, kuria audiovizualinę produkciją bei elektroninius leidinius ir dar papildomai rengia mokymus.

Jei planai šiek tiek kuklesni, paramos „lubos“ atitinkamai kinta:

l. Iki 69 000 Eur gausite, jei rengsite renginius ir kursite audiovizualinę produkciją bei elektroninius leidinius.

2. Iki 57 500 Eur skiriama tiems, kurie planuoja apsiriboti vien renginiais ar Strateginio plano viešinimo akcijomis.

3. Iki 26 700 Eur numatyta tuo atveju, jei nuspręsite vykdyti tik specialius mokymus.

Paramos lėšomis bus padengta net iki 90 proc. visų tinkamų projekto išlaidų. Tiesa, organizacijoms, kurios parama naudojasi jau ne pirmą kartą, taikomi šiek tiek mažesni limitai, kad galimybę gauti finansavimą turėtų kuo daugiau skirtingų dalyvių.

Paraiškas gali teikti visi tinklo nariai

Pateikti paraišką gali visi Lietuvos kaimo tinklo nariai. Jei jūsų organizacija veikia nacionaliniu mastu – drąsiai kreipkitės savarankiškai. Jeigu esate Lietuvos kaimo tinklo narys, veikiantis ne nacionaliniu lygmeniu, tereikia susirasti partnerį, kuris taip pat priklauso Tinklui (arba suspėti juo tapti iki paraiškos pateikimo), ir teikti bendrą paraišką. Svarbu tai, kad organizacija jau turi būti veikianti bent dvejus metus nuo įregistravimo dienos.

Už šias lėšas galima organizuoti pačius įvairiausius renginius, kurių tema yra aktuali įgyvendinant Strateginį planą, kviesti žmones į atvirus ūkius, kurti naudingus elektroninius leidinius ar audiovizualinę produkciją bei kelti nepriklausomų žemės ūkio konsultantų kvalifikaciją. Nors tarp remiamų veiklų nebeliko virtualių turų kūrimo, tačiau atsirado nauja galimybė: realių sėkmingų projektų pristatymas ir dalijimasis gerąja praktika.

Paraiškas reikia užpildyti iki rugsėjo 18 dienos. Daugiau informacijos galite rasti Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Lietuvos kaimo tinklo svetainėse.

Skatino įsitraukti į pelningą verslą

Lietuvos kaimo tinklo skiriama parama pasinaudojo ir Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija (KAPVIA), siekdama atskleisti žemdirbiams pluoštinių kanapių verslo plėtros patirtį ir paskatinti ūkininkus kooperuotis bei kurti visavertes pluoštinių kanapių verslo grandines.

Visame pasaulyje kanapės žinomos ir naudojamos kaip labai tvirtas pluoštas. Senovinių knygų spaustuvės, pirmieji „popieriniai“ pinigai, o taip pat viduramžių bei renesanso laivybos pramonė neapsiėjo be šio augalo. Istorikai mano, kad kanapės gali būti seniausias kultūrinis augalas Lietuvoje, turintis mažiausiai 5500 metų naudojimo tradiciją, nutrauktą sovietmečio laikotarpiu.

Pasak KAPVIA direktoriaus Rimanto Čiūto, pluoštinės kanapės yra itin naudingas ir universalus augalas, pasižymintis plačiu pritaikymu pramonėje, sveikatinimo ir mitybos srityse. Be to, pluoštinės kanapės yra draugiškos aplinkai – jos auga greitai, sugeria daug anglies dioksido, gerina dirvožemio būklę. Kanapės yra vienas iš retų augalų, kurio visos biologinės dalys yra panaudojamos – pradedant stiebais ir baigiant sėklomis. R. Čiūtas džiaugiasi mūsų augintojų iniciatyva – Lietuvoje šia kultūra jau užsėtas 4 921 ha plotas, kai tuo tarpu 2025 m. – 3 461 ha.

ES bioekonomikos strategijoje teigiama, kad ateityje pramoninės kanapės iš nišinės žemės ūkio kultūros taps strategiškai svarbia bioekonomikos žaliava, galinčia prisidėti prie Europos žaliojo kurso, žiedinės ekonomikos, klimato kaitos mažinimo ir tvarios pramonės vystymo tikslų įgyvendinimo, nes kanapės gali būti naudojamos įvairiose srityse – statybinių medžiagų, tekstilės, biokompozitų, popieriaus, maisto, pašarų, kosmetikos bei kitų aukštos pridėtinės vertės produktų gamyboje. „Augantys kanapių pasėlių plotai leidžia teigti, kad Lietuvoje, kaip ir visoje ES, pamažu prasideda pramoninių kanapių auginimo bumas“, – sako R. Čiūtas.

Parengusi projektą „Pluoštinių kanapių indėlio į šalies bioekonomikos plėtrą didinimas“, KAPVIA 2025–2026 metais skatino ūkininkus pasinaudoti parama pagal Strateginio plano priemones ir įsitraukti į tvarią, pelningą ir aplinkai palankią veiklą.

Projektas buvo įgyvendintas 14 savivaldybių 9 apskrityse, o tam buvo pasitelktos įvairios komunikacijos priemonės. Surengti 22 teminiai renginiai, skatinantys žemdirbius kooperuotis ir kurti verslo grandines „nuo lauko iki galutinio gaminio“ ir „nuo lauko iki stalo“. Surengtos ir dvi konferencijos: viena skirta pluoštinių kanapių pluošto ir spalių gamybos bei jų panaudojimo ekologiškoms statyboms kaimo vietovėse, kitoje apžvelgtos pluoštinių kanapių verslo organizavimo ir technologijų naujovės.

KAPVIA gavo paramą ir dalyvavimui parodose „Gyvulininkystė 2025“ bei „Ką pasėsi... 2026“, taip pat elektroniniam leidiniui „Pluoštinių kanapių maisto produktų maistinė vertė ir gamybos receptai“.

„Įgyvendindami šį projektą įrodėme, kad mūsų istorinis paveldas – pluoštinės kanapės – yra itin perspektyvi šalies bioekonomikos variklio dalis“, – teigia KAPVIA direktorius R. Čiūtas.

Aktualią priemonės įgyvendinimo taisyklių redakciją galite rasti čia.

Daugiau informacijos apie kvietimą ir paraiškų teikimo tvarką galite rasti NMA interneto svetainėje.

Nr. 37/1/7