Nuo karvyčių prie avyčių

Nuo kelių dešimčių iki 200 avių

Birštono kraštas – A. Naruševičės prosenelių ir senelių žemė, į kurią po daugelio metų moteris sugrįžo gyventi ir ūkininkauti. Gimusi ir augusi Kaune, ji yra baigusi gyvulininkystės technologijų studijas Lietuvos veterinarijos akademijoje. Ūkininkavimo patirties moteris įgijo ne tik Lietuvoje – yra dirbusi pieno ūkyje Švedijoje, ūkininkavusi Varėnos r.

„Turėjau pieno ūkį, gaminau įvairius sūrius. Tačiau taip susiklostė, kad karvių teko atsisakyti. Kaime labai trūko darbuotojų, o pieno ūkis smarkiai ribojo galimybes užsiimti kita mano veikla – borderkolių auginimu ir treniravimu avims ganyti. Todėl prieš pusantrų metų rimčiau pasukau į avininkystę. Tai leido suderinti ūkininkavimą su mano pagrindine aistra – darbiniais ganymo šunimis ir avių ganymo sportu“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo pašnekovė.

Iš pradžių ūkininkė įsigijo apie 20–30 avių, tačiau banda gana greitai išaugo iki maždaug 200.

Ūkyje laikomos Lietuvos šiurkščiavilnės avys ir avinas. A. Naruševičė dalyvauja genofondinių gyvūnų išsaugojimo programoje, kuria siekiama išsaugoti senąsias Lietuvos gyvulių veisles. Ūkyje auginamos ir mišrūnės avys, kurios kryžminamos su veisliniu Kery Hill avinu.

„Esu iš Estijos užsisakiusi tekselių veislės avinuką. Rudenį jis turėtų atkeliauti į mūsų ūkį. Bus būsimas kitų metų avyčių jauniklių tėtis“, – šypsojosi avių šeimininkė.

Į pasaulio čempionatą – su dviem šunimis

Tiksliai numatyti, kaip ateityje keisis jos avių ūkis, A. Naruševičė neskuba.

„Turiu avių, šunų, vyksta edukacijos, varžybos, treniruotės. Veiklos tikrai netrūksta. Man svarbu ne vien auginti gyvulius, bet ir žmonėms parodyti, kiek daug gali duoti žmogaus ir gyvūno ryšys“, – aiškino ūkininkė.

Jos ūkyje vyksta avių ganymo edukacijos vaikams ir suaugusiesiems. Lankytojai supažindinami su avininkyste, piemenavimo tradicijomis, ganymo šunimis, jų elgsena ir darbo principais. Dalyviai gali savo akimis pamatyti, kaip borderkolis dirba su avių banda, kaip šuo supranta žmogaus komandas ir kaip, bendradarbiaudamas su vedliu, kont-
roliuoja avių judėjimą.

Ši veikla A. Naruševičei svarbi ir kaip Lietuvos kaimo bei piemenavimo tradicijų pažinimo forma. Rugsėjį moteris vyks į Škotijoje vyksiantį pasaulio avių ganymo čempionatą. Į jį susirenka stipriausi įvairių šalių avių ganymo sporto atstovai.

„Tai nėra paprastas šuns paklusnumo konkursas. Čia labai svarbus visas žmogaus ir šuns darbas. Vedlys turi matyti avis, suprasti jų elgesį, numatyti jų judėjimą ir kartu tiksliai valdyti šunį. Šuo turi būti paklusnus, savarankiškas, greitai reaguoti ir kartu gebėti dirbti su avimis taip, kad jų nepervargintų ir nesukeltų nereikalingo streso“, – apie būsimą čempionatą pasakojo ŪP pašnekovė.

Lietuva čempionate turi dvi vietas. A. Naruševičė į Škotiją vešis du geriausius savo borderkolius. „Tai didelis įvertinimas ne tik man, bet ir visai Lietuvai. Avių ganymo sportas mūsų šalyje dar nėra toks plačiai žinomas, todėl labai džiaugiuosi galėdama Lietuvą pristatyti tarptautinėje arenoje“, – prisipažino ūkininkė.

Iš viso ūkyje ji augina šešis šunis. Moteris juos ne tik treniruoja ir varžosi su jais, bet ir veisia, daug dėmesio skiria jų darbiniams gebėjimams, sveikatai, temperamentui ir genetikai.

„Avių ganymu užsiimu daugiau nei dešimt metų. Per tą laiką į šią veiklą sudėjau labai daug savo darbo, laiko, atsidavimo, energijos ir, svarbiausia, aistros. Mokausi ne tik iš savo šunų, bet ir iš kiekvienos treniruotės, varžybų, pralaimėjimų bei pergalių. Tai ilgas kelias, kuriame nėra greitų rezultatų. Šiandien jau galiu pasakyti, kad visas tas dešimtmetis darbo ir patirties mane atvedė iki galimybės keliauti į pasaulio čempionatą ir kartu su savo šunimis atstovauti Lietuvai tarp geriausių pasaulio avių ganymo sporto komandų. Man tai yra didžiulis įvertinimas ir viso to, ką dariau daugiau nei dešimt metų, rezultatas“, – tikino moteris.

Ne vienos dienos darbas

Pasak trenerės, pasaulyje yra nemažai žmonių, kurie įsigyja jau paruoštus darbinius šunis. A. Naruševičė pasirinko kitą kelią – šuniukus užsiaugina ir didžiąją dalį jų paruošimo atlieka pati. Tai ilgas procesas. Šuo turi ne tik išmokti komandas, bet ir subręsti, išmokti skaityti avis, suprasti jų judėjimą ir išsiugdyti gebėjimą savarankiškai priimti tinkamus sprendimus.

Avių ganymas – ne tik ūkininkavimo įrankis, bet ir sportas. Aukšto lygio šuns paruošimas gali trukti ne vienus metus. Gerai paruoštas ganymo šuo ūkyje gali pakeisti ne vieno žmogaus darbą. Su šunimis galima surinkti avis iš didelių ganyklų, nukreipti jas reikiama kryptimi, atskirti dalį bandos ar saugiai parvaryti gyvulius į aptvarą.

Šuniukų ganymo instinktai pradeda atsiskleisti dar jauname amžiuje, tačiau jų ugdymas yra ilgas ir nuoseklus procesas. Pirmiausia mokomasi bendro kontakto, bazinio paklusnumo ir darbo su vedliu, o vėliau – sudėtingesnių ganymo užduočių.

Vilna – didelis galvosūkis

A. Naruševičė avis augina daugiausia mėsai. Jos teigimu, kokybiškos avienos paklausa Lietuvoje po truputį auga. Šį rudenį ūkininkė planuoja parduoti pirmuosius savo ūkyje užaugintus ėriukus.

Tačiau visiškai kita situacija su vilna. „300 kg vilnos siūliau atiduoti nemokamai, tačiau niekas neatsiliepė. Tai didelė problema. Vilnos perdirbimas yra brangus, o norint ją panaudoti, reikia turėti ir kur ją laikyti, apsaugoti nuo kandžių, drėgmės. Galima gaminti vilnones pagalves, antklodes ar kitus gaminius, bet tam reikėtų nemažų investicijų ir darbo. Kol kas dar ieškau geriausio sprendimo“, – pasakojo ūkininkė.

Apie 200 avių pavasarį kerpa profesionalus avių kirpėjas. A. Naruševičė yra pati bandžiusi kirpti avis, tačiau pripažino, kad tai yra fiziškai labai sunkus darbas.

Ūkyje laikomos ir alpakos. Joms reikalingas kitoks kirpimo procesas, todėl šį darbą taip pat atlieka specialistas.

Gyvenimas, kurio nereikia skubinti

Nors, pasak ūkininkės, avis auginti ir prižiūrėti paprasčiau nei karves, dideliame ūkyje vis viena yra rūpesčių. „Karvių man labai trūksta. Jos buvo didelė mano gyvenimo dalis. Bet taip susiklostė gyvenimas. Dabar daug keliauju į varžybas, treniruoju šunis, vykstu į renginius, teisėjauju, organizuoju edukacijas. Turėti pieno ūkį kartu su visa šia veikla būtų labai sudėtinga“, – atvirai pasakojo ŪP pašnekovė. Ji neslepia, kad ateities planų turi, tačiau nenori savęs įsprausti į griežtus skaičius ar plėtros planus.

„Turiu avių, šunų, edukacijas, varžybas, veisimą. Yra kuo užsiimti. Nenoriu pervargti, nes dar yra daug idėjų ir projektų, kuriems reikia jėgų. Todėl į labai tolimą ateitį nežvelgiu. Mėgaujuosi tuo, ką darau, o kur visa ši avininkystė ir mano šunys nuves – pamatysime“, – šypsojosi Panemunio k. ūkininkė.

A. Naruševičės gyvenime avys ir borderkoliai tapo ne tik ūkininkavimo dalimi, bet ir kasdieniu darbu, sportu, veislininkyste, edukacija ir gyvenimo būdu, kuriame žmogus mokosi suprasti gyvūną, o gyvūnas – pasitikėti žmogumi.

Audronės NARUŠEVIČĖS nuotraukos

Projektą iš dalies finansuoja