Ashburn +3,2 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024
Ashburn +3,2 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024

Nuo ko priklauso šilauogių derlius?

2016/05/18


Šilauogių temos negalime išvengti net ir norėdami – pageidauja skaitytojai. O ir kaip kitaip, juk jau kelerius metus tai geidžiamiausias augalas iš viso sodo asortimento. Ir iš tiesų sunku ginčytis. Juk jeigu šilauogei sode patiks, ji augs ir derės 25–40 metų. Taigi dar kartą prisiminkime, nuo ko priklauso žydėjimo intensyvumas ir derėjimas. Apie tai pasakoja UAB „Jūsų sodui“ direktorius, sodininkas Petras Basalykas, ne pirmus metus auginantis kelis hektarus šilauogių.

Augimas, vystymasis ir žydėjimas Tai vasaržaliai krūmai šakotais, stačiais ar kiek išlinkusiais stiebais. Stiebai išauga iš krūmo pagrindo kaip šakninės atžalos ar krūmą formuojantys ūgliai. Pirmaisiais metais tokia atžala sparčiai auga ir pasiekia pusę ar net daugiau suaugusio krūmo aukščio. Kitais metais ji storėja ir išsišakoja. Senesnių krūmų jauni stiebai neilgi. Šakos išauga iš pumpurų, susiformavusių praėjusių metų vasarą arba iš senesnių miegančiųjų pumpurų. Šilauogių ūgliai skiriasi spalva, tai ypač matyti žiemą. Generatyviniai pumpurai formuojasi vienmečių ūglių viršūnėse. Pavasariop juos nesunku atskirti nuo vegetatyvinių pumpurų. Šakų ilgis priklauso nuo veislės, auginimo būdo, tręšimo ir genėjimo. Ant pernykščių stiebų prieaugio ir šakų formuojasi žiediniai pumpurai, nuo jų gausumo priklausys uogų derlius, todėl svarbu, kad vasarą augalams netrūktų drėgmės. Pavasarį, balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje, pirmiausia pradeda augti šakos ir intensyviai auga maždaug tris savaites. Gegužės pabaigoje iš požeminių pumpurų pradeda augti krūmą formuojantys stiebai, jie smarkiai auga apie mėnesį. Birželio pabaigoje–liepos pradžioje tiek šakų, tiek stiebų augimas sulėtėja ar 1–2 savaites visai sustoja. Po 7–10 dienų pertraukos, nelygu oras, prasideda vasaros (antrinis) augimas. Stiebai auga lėtai iki pat rudens, kartais nespėja sumedėti (nepertręškime azoto trąšomis) ir todėl žiemą apšąla. Sodinių šilauogių lapai trumpakočiai, kiekvienos veislės šiek tiek skiriasi atspalviu, forma, pakraščio dantytumu, dydžiu, spalva rudenį. Pavasarį lapai pradeda skleistis balandžio trečią ar gegužės pirmą dešimtadienį. Kai sužaliuoja lapai, beveik tuo pačiu metu išsprogsta ir žiediniai pumpurai su 3–15 žiedų, sukrautų į tankias kekes. Žiedai ąsotėlio ar varpelio pavidalo, balti, žalsvai ar rausvai balti, sudaryti iš penkių suaugusių vainiklapių. Taurelė taip pat suaugusi iš penkių nedidelių taurėlapių. Žydėti pradeda gegužės pirmąją pusę ir žydi 2–3 savaites. Pirmiausia žiedynai pražysta krūmo viršūnėje, paskui – apačioje. Žiedus apdulkina bitės, kamanės ir kiti vabzdžiai. Prasiskleidęs žiedas gali būti apdulkintas per 3–5 dienas, o netrukus ima formuotis uogos.

Genėjimas Genėjimas padeda reguliuoti krūmo augimą ir tankumą, užtikrina nuolatinį kokybišką uogų derlių. Lietuvoje šilauoges reikėtų genėti anksti pavasarį, nuo kovo iki balandžio pabaigos. Pakirpti tik pasodinus, kaip kitus vaismedžius, šilauogių nereikia. Sodinukų žiedinius pumpurus reikia nuskabyti, kad visos maisto medžiagos būtų skirtos naujiems stiebams ir šakelėms, taip pat ir kitais metais patartina augalams neleisti žydėti. Jauni uogakrūmiai paprastai negenimi, po dvejų metų galima pašalinti prie žemės nulinkusias šakas. Tik po penkerių augimo metų galima pirmą kartą šviesinti. Dalis ūglių pašalinama, kad likę būtų tvirtesni. Paliekami tvirčiausi, nelinkstantys į vidų ir nesikryžiuojantys tarpusavyje. Po septynerių metų reikia dar kartą šviesinti, pašalinti senas šakas, kurios menkiausiai dera. Nugenėtų krūmų derlius sumažėja, bet po dvejų metų būna didesnis.

Laistymas Sodinės šilauogės mėgsta drėgmę, tiesa, užmirkimo nepakenčia. Dirva turi būti drėgna, bet neužpelkėjusi, geros aeracijos. Jau įsitikinau, kad mūsų krašte pavasarį ar vasarą ilgiau trunkanti sausra sutrikdo krūmo augimą, pakenkia derliaus kokybei. Drėgmės trūkumas ypač nepageidaujamas pasodinus krūmelius, vėliau – uogų užuomazgų formavimosi ir nokimo metu. Per sausras nelaistomame šilauogyne uogos smulkėja, praranda prekinę išvaizdą, tampa neskanios. Lietuvos mokslininkų duomenimis, sodinėms šilauogėms per savaitę reikia vidutiniškai 25–50 mm kritulių. Todėl įrengiant šilauogių plantaciją, laistymo įrenginiai būtini. Versliniame ir sodininkų mėgėjų uogyne patartina įrengti lašelinę (prie kiekvieno vaiskrūmio) ir antžeminę (2,5–3 m aukštyje) laistymo sistemas. Lašelinė laistymo sistema palaisto kiekvieną krūmą atskirai, taip sunaudojama mažiau vandens, o augalų šaknims pakanka drėgmės. Antžemine (iš viršaus) laistymo sistema augalai laistomi prieš šalnas ir papildomai per didžiąsias sausras, kai dirvoje pritrūksta drėgmės. Jei vanduo kalkingas, prieš laistymą ar tręšimą būtina jį parūgštinti iki pH 4,8–5,5.

Tręšimas Šilauoges pakanka tręšti tik tris kartus: gegužės pradžioje – 0,1 proc. kompleksinių trąšų su mikroelementais rausvo „Nutrifol“ (N:P:K) tirpalu, o gegužės viduryje ir birželio mėnesį – 0,1 proc. amonio sulfato tirpalu, kurio pH 4,2–4,5. Šilauogės tręšiamos labai mažomis trąšų dozėmis ir retai. Galima naudoti specialiai šilauogėms skirtas trąšas. Bet kokių trąšų perteklius stabdo augimą ir vystymąsi. Rudenį jau nederėtų tręšti azotu, nes augalai turi nustoti augti, nebeleisti naujų ūglių, o lapai įgyti raudoną spalvą. Žali augalai gali neatlaikyti žiemos šalčių. Pertręšimas skatina ir grybinių ligų atsiradimą.

Kamanės plantacijoje Kad gautume didesnį šilauogių uogų derlių, prieš pat žydėjimą uogyne statomi aviliai su bitėmis ar kamanėmis. Nors šilauogės yra savidulkiai augalai, kamanės derlių pagausina 12–15 proc., nes išauga daugiau sėklų, uogos būna stambesnės ir geresnės kokybės. 1 ha plantacijos reikia 3–4 avilių (viename būna po 200 kamanių, o bičių – kur kas daugiau). Jei aviliukai mažesni, pavyzdžiui, po 60–80 kamanių, tuomet jų reikės 4–5. Šilauogyne galima sudaryti sąlygas kamanėms veistis natūraliai. Laukines kamanes privilioja anksti žydinčios gėlės (snieguolės, krokai). Gamtoje kamanėms kenkia laukų graužikai, kurie išardo po žeme esančius jų lizdus. Kamanės darbuojasi ir vėsiomis, lietingomis dienomis, net po šalnų, esant 0 oC temperatūrai. Bitės darbščios tik ramiu ir šiltu oru, kai temperatūra siekia 12–14 oC. Daugelis šilauogių veislių savidulkės, tačiau kai kurios veislės po kryžminio apdulkinimo sunokina gausesnį derlių, uogos užmezga daugiau sėklų ir pasunkėja.

Apsauga nuo šalnų Kartais pavasarį, gegužės mėnesį, žydinčioms šilauogėms pakenkia šalnos. Pavasarinių šalnų žala priklauso nuo žiedpumpurių išsiskleidimo: visiškai išsiskleidę žiedai pažeidžiami esant 0 oC, žiedpumpuriai –2 oC, o išbrinkę žiediniai pumpurai nukenčia nuo –6 oC. Esant –6 oC šalnoms apšąla jauni lapai, ūgliai, išsiskleidę žiedai, o žiedpumpuriai paprastai lieka sveiki, žydi ir mezga uogas. Šalnos pavojingos, jei šilauogynas auga slėnyje, dauboje, kur pavasarį kaupiasi šaltas oras, šaltukas stipresnis negu atviroje vietoje. Žydinčias šilauoges nuo šalnų apsaugo dūmijimas arba laistymas iš viršaus. Nuo šalnų saugantis laistymas-purškimas turi būti įjungiamas oro temperatūrai nukritus žemiau 0 °C, o vėlų rytą, nutirpus ledukų sluoksniui ir šerkšnui, vėl išjungiamas. Tokių laistymo įrenginių turi būti tiek, kad laistant neliktų sausų krūmų. Likę pavieniai sausi augalai nušąla. Auginant šilauogių plantaciją svarbu nuolat sekti numatomą dirvos temperatūrą. Ypač tam daug dėmesio būtina skirti žydėjimo metu. Nuo šalnų būtina laistyti saikingai, nes perteklius gali atnešti daug nuostolių. Padidėjus aplinkos drėgmei, pradeda plisti grybinės ligos. Laistymas ir dūmai padeda esant nedideliam šalčiui, bet nuo –10 oC šaltuko šimtaprocentinė apsauga neįmanoma.

Rūta ANTANAITIENĖ Autorės nuotraukos

rasos Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.

Dalintis

2024/03/29

Valstybės abejingumo girnos traiško pieno ūkius

Pernai Lietuvos pieno ūkis atsidūrė ant prarajos krašto ir bet kurią akimirką gali į ją nugarmėti, nes pieno supirkimo kainos kaip mažėjo, taip ir toliau mažėja. Tokia lemtis gali ištikti ir visą Lietuvos žemės ūkį, jei valstybė jo n...
2024/03/29

Prieš Velykas – gyvūnų teisių gynėjų akcija

Nevyriausybinė gyvūnų teisių gynimo organizacija artėjant Velykoms surengė kampaniją „Išteisink už grotų kalinčias vištas“. Šįkart norima labiau paspausti Lietuvos įmones, kurios naudoja narvuose laikomų viš...
2024/03/29

Vaikų gyvenimui po pamokų „Maxima“ skiria 130 tūkst. Eur – paraiškų laukia iki balandžio 21 d.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ jau dešimtą pavasarį kviečia bendruomenes teikti paraiškas dalyvauti socialiniame projekte „Mes – bendruomenė“ ir gauti iki 10 tūkst. Eur finansinę paramą sav...
2024/03/29

Teisėsaugos veiksmai „darbiečių“ būstinėje – tiriant 500 tūkst. eurų pasisavinimą EP

Po šią savaitę atliktų procesinių veiksmų Darbo partijos būstinėje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) paskelbė apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl galimo daugiau nei 500 tūkst. eurų įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant Europo...
2024/03/29

Ekologinių sistemų išmokų dydžiai ir reikalavimai

Ūkininkai, teikdami tiesioginių išmokų paraišką, gali savanoriškai pasirinkti dalyvauti klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekologinėse sistemose) bei pretenduoti į išmokas. Kviečiame susipažinti ...
2024/03/29

Prokurorai išyrė Kretingos rajono politikų teiktus čekius

Šiandien Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai kreipėsi į teismą su dviem civiliniais ieškiniais dėl bendrai daugiau nei 22 tūkst. eurų, kaip nepagrįstai išmokėtų buvusiems Kreting...
2024/03/29

Pajamų deklaravimas: į ką atkreipti dėmesį pernai pardavus NT?

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad pernai nekilnojamąjį turtą (NT) pardavę gyventojai iki gegužės 2 d. turi įsivertinti, ar dėl šių sandorių jiems neatsirado pareiga pateikti pajamų mokesčio deklaraciją bei sumokėti gyventojų...
2024/03/29

Specialisto akimis: gero skonio midų pagaminti sunkiau nei vyną

Daugelis lietuviškų pasakų baigiasi žodžiais: „Alų midų gėriau, per barzdą varvėjo...“ Deja, priešingai nei anksčiau, midus dabar nėra toks populiarus kaip alus. Galbūt dėl to, kad trūksta žinių ar galimybės paragauti tik...
2024/03/29

Mokslininkai sutelkė dėmesį į gyvūnų elgesį

Rūpestingi šeimininkai netrunka pastebėti pasikeitusį augintinio elgesį. Veterinarijos specialistai ir mokslininkai perspėja, kad nereikėtų to praleisti pro akis, o atlikti naujausi moksliniai tyrimai tik patvirtina, kad socialinis š...