Nuo optometrijos iki sodybos su rožynu

Esate Lietuvos optometrininkų asociacijos prezidentė. Kokia šios asociacijos paskirtis?

Lietuvos optometrininkų asociacija savo veiklą pradėjo 2006 metais. Nuo 2018-ųjų esu išrinkta šios asociacijos prezidente. Labai vertinu kolegų pasitikėjimą ir stengiuosi man suteiktas atsakomybes šiose pareigose realizuoti kuo prasmingiau ir efektyviau, siekiant Lietuvos sveikatos sistemoje įtvirtinti ir reglamentuoti optometrijos specialisto statusą, jo kompetencijas, socialines garantijas bei kitus mums svarbius darbus. O svarbių ir labai mums reikšmingų darbų per pastaruosius keletą metų asociacija nuveikė labai daug. Esu be galo dėkinga asociacijos valdybos nariams, be kurių sutelkto darbo nebūtume pasiekę tiek daug optometrininko praktikai reikšmingų rezultatų.

Asociacijos veiklos tikslas – vienyti šalies optometrininkus bei Optometrijos studijų programos studentus, skatinant jų profesinį tobulėjimą ir mokslinę veiklą, atstovauti ir ginti šios srities specialistų profesinius interesus, prisidėti prie Lietuvos gyventojų sveikatos išsaugojimo, šviesti įvairaus amžiaus asmenis regos sveikatos išsaugojimo klausimais ir kt.

Oftalmologas ir optometrininkas – kuo skiriasi šios srities specialistų darbai?

Optometrininkas nėra medicinos gydytojas, nors labai dažnai pacientai, matyt, iš įpročio mus taip vadina. Tačiau tai nėra tikslu, todėl pabandysiu paaiškinti skirtumą.

Pažangiajame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje optometrininkai ir gydytojai oftalmologai dirba glaudžiai bendradarbiaudami. Mes esame vienos asmens sveikatos priežiūros specialistų komandos dalis, kurios tikslas – rūpinimasis visuomenės akių ir regos sveikata bei jos išsaugojimu.

Optometrininkas, baigęs universitetines sveikatos mokslų krypties studijas ir įgijęs bakalauro kvalifikacinį laipsnį, yra pasiruošęs kvalifikuotai ir kokybiškai rūpintis suaugusiųjų visuomenės narių regos sveikata. Pasaulyje egzistuoja toks nerašytas susitarimas, kad gydytojai oftalmologai dirba su sergančiomis pacientų akimis, o optometrininkai – su sveikomis.

Gal plačiau pakomentuotumėte, ką tai reiškia?

Visos akių ligos, traumos, chirurgija bei pediatrinė optometrija yra tik gydytojų oftalmologų kompetencija ir tik jie gali gydyti įvairius akių susirgimus, skirti medikamentus, operuoti bei taikyti kitus invazinius tyrimų ir gydymo metodus, taip pat prižiūrėti kūdikių ir vaikų iki 18 metų regą, ją koreguoti. Optometrininko veikla apima asmenų nuo 18 metų regos priežiūrą bei jos korekciją akiniais arba kontaktiniais lęšiais.

Kiekvienas optometrininkas konsultacijos metu surenka aktualią informaciją apie paciento akių sveikatą, turėtas ligas ar traumas, lėtinius susirgimus. Taip pat atlieka įvairius nekontaktinius aparatinius tyrimus, kad apžiūrėtų akis ir vokus, išmatuotų regos aštrumą, akispūdį, ragenos storį, atliktų akies dugno nuotraukas, ragenos topografiją, optinę koherentinę tomografiją bei kitus tyrimus, reikalingus išsamiam optometriniam ištyrimui.

Atlikęs tyrimus, optometrininkas priima sprendimą dėl paciento regos koregavimo, optimalios korekcijos priemonės parinkimo, o tyrimų metu aptikęs akių struktūrų pakitimus, rekomenduoja pacientui gydytojo oftalmologo konsultaciją.

Optometrininkų veikla yra naudinga ne tik pacientams, nes jie greitai ir lengvai gali pasiekti specialistą, bet ir esant poreikiui, pavyzdžiui, progresuojančios trumparegystės atveju, laiku pastiprinti akinių ar kontaktinių lęšių optinę galią ar susidūrus su amžiaus toliaregyste, greitai įsigyti patogius akinius skaitymui ir panašiai.

Optometrininkų darbas labai naudingas ir gydytojams oftalmologams, nes visas su regos korekcija ir akinių ar kontaktinių lęšių pritaikymu susijusias veiklas gali atlikti optometrininkas, taip palengvindamas gydytojų darbą ir galimybę daugiau laiko skirti paciento akių susirgimams.

Taigi, suaugusiems pacientams, norintiems pasitikrinti regą, pakoreguoti akinių ar kontaktinių lęšių optinį stiprumą, nebereikia laukti ilgose eilėse gydytojo oftalmologo konsultacijos. Užtenka kreiptis į artimiausią optikos saloną – ir kvalifikuotas bei licencijuotas optometrininkas atliks visus būtinus veiksmus, kad pacientas vėl džiaugtųsi kokybišku matymu.

Kaip kilo mintis įsigyti ir puoselėti sodybą 50 km atstumu nuo namų? Ar negaila tam laiko?

Turėti nuošalią ir ramią sodybą svajojau jau seniai. Didmiestis, aktyvus darbas, nuolatinis bendravimas, intensyvi visuomeninė veikla išvargina. Todėl prieš keletą metų ėmiausi aktyviau ieškoti ramios ir jaukios vietos gamtoje šeimos poilsiui ir fiziniam pajudėjimui, nes abu su vyru dirbame mažai dinamišką darbą – abu esame medikai, tad daugiau tenka sėdėti, nei aktyviai judėti. Vyras Tomas – gydytojas odontologas ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius, tad nuolatinis sėdėjimas priverstinėse padėtyse labai išvargina stuburą, regą, sąlygoja bendrą kūno raumenų tonusą.

Laikas, praleistas sodyboje, mums yra labai didelis malonumas, atgaiva, poilsis, mankšta, meditacija, gerų emocijų pasikrovimas, psichologinis nusiraminimas ir kūryba.

Kuo nuovargis tiesioginiame darbe skiriasi nuo pavargimo sodyboje?

Dirbdama optometrininke, be abejonės, labiau pavargstu psichologiškai, nes nuolatinis bendravimas su pacientais nėra lengvas. Tenka turėti ir daug kantrybės, empatijos, neprarasti dėmesingumo. Žinoma, tai emociškai ir psichologiškai išvargina.

Sodyboje, be abejo, veikla visai kita. Smegenys ir emocijos čia ilsisi, tačiau dirba viso kūno raumenukai – tenka ir karutį pastumdyti, ir laistytuvą panešioti, ir kastuvu bei kitais ūkio padargais padirbėti. Jaunesnysis sūnus su malonumu skaldo malkas, geni medžius, rūpinasi avietynu ir jau antri metai sėkmingai augina arbūzus. Padeda tėčiui rūpintis sodybos veja.

Privalumų, kodėl šeimai verta turėti sodybą kaime, galėtume vardinti daug...

Kai teko ieškoti mums tinkamos sodybos, iškart buvo aišku – tai nebus sodų bendrija ar kita vieta, kurioje yra artima kaimynystė. Norėjome ramybės ir tik gamtos apsupties. Tokią vietą radome Taučiuliuose, kaimelyje Širvintų rajone.

Čia užmezgėme gražią kaimynystę su kaimelio gyventojais, kurių sodybos matomos horizonte, o ne už tvoros. Nuostabiai bendraujame su visais kaimynais, pagelbstime vieni kitiems, kai prireikia, perkame iš jų kaimiškų gėrybių, kurių neužsiauginame patys – naminių vištų ir putpelių kiaušinių, medaus, ožkų sūrio. Gal mums pasisekė, tačiau mus supa tikrai nuostabi bendruomenė, nuoširdūs, paprasti ir jautrūs žmonės.

Buvimas sodyboje mums – dar viena vieta šeimos susitelkimui, bendram planavimui, kūrybai. Tariamės, improvizuojame, mokomės ir džiaugiamės, kad savo rankomis pavyksta sukurti kažką patogaus, naudingo, gražaus ar skanaus.

Koks sodybos kampelis Jums mieliausias?

Mano oazė – rožynai ir, kadangi esu didelė pomidorų mėgėja, – šiltnamis. Rožynai mūsų dar jauni, tačiau sparčiai plečiasi ir jau džiugina spalvų bei aromatų gausa. Kadangi rožėms reikia nemažai dėmesio ir rūpesčio, tai kas vakarą, kaip būtinas mano ritualas ir malonumas, yra kiekvienos rožės aplankymas – juk reikia apžiūrėti, ar jaunų lapelių ir žiedų neapniko amaras, ar ne laikas nuskabyti nužydėjusius žiedus, paremti išstypusią šaką, o gal kažkurią rožę užpuolė grybinė liga ir reikia skubios pagalbos...

Kažkam gal tai atrodo varginantis rūpestis, tačiau man – didelis malonumas. Anksti ryte apžiūriu ir šiltnamio gyventojus, pasigrožiu naujais žiedeliais ir didėjančiais bei sirpstančiais pomidorais, paprikomis.

Nors iki šiol daržininkavimo patirties neturėjote, sekasi neblogai?

Esu visiškas „betono vaikas“. Užaugau mieste ir net neturėjau močiutės kaime. Abi mano, amžinąjį atilsį, močiutės buvo miestietės, tad daržininkystės patirties neturėjau visai. Kai buvau paauglė, tėvai įsigijo sodą, tačiau ilgą laiką jame vyko daugiau statybos nei daržininkavimo darbai, todėl ir ten neteko išmokti sodininkystės ir daržininkystės subtilybių.

Pati savimi stebiuosi, tačiau daržininkauti savo sodyboje sekasi visai neblogai, tarytum intuityviai. Žinoma, ne viską žinau, todėl skaitau, mokausi. Labai žaviuosi ir palaikau amžinąjį atilsį Sauliaus Jasionio skleistą gamtinės žemdirbystės patirtį, studijuoju jo knygas. Savo darže ir gėlynuose vadovaujuosi būtent šia metodika, kuri ne tik man palengvina darbą, bet yra labai naudinga augalams, gamtai, jos sveikatai ir įvairovei.

Gamtinės žemdirbystės esmė – kuo mažiau trikdyti natūralią dirvožemio struktūrą ir nesikišti į jos unikalią ekosistemą. Tai nuolatinis dirvos paklotės palaikymas, pavyzdžiui, šiaudais, šienu, lapais, sudžiūvusiais stiebais ar kita organine medžiaga. Ji padeda dirvožemiui palaikyti natūralias gyvybingumo galimybes, drėgmę ir sveikatą. Ir, žinoma, jokių mineralinių trąšų, tik organika.

Ši metodika man – tikras atradimas, jos privalumais dalinuosi ir su savo tėvuku, kuris darbuojasi sodo sklypelyje netoli Klaipėdos.

Ar sunku auginti arbūzus?

Idėja auginti arbūzus – mano jaunesniojo sūnaus Dovydo. Su užsidegimu jis skaitė, rinko informaciją apie auginimo ypatumus ir mane mokė, ką ir kaip daryti. Ir dabar aš be Dovydo „leidimo“ nekišu rankų prie arbūzų. Jis pasako, kada reikia laistyti, pamaitinti pelenais ar nuskabyti ankstyvus žiedelius, nes arbūzas dar per silpnas išauginti vaisius.

Manau, kad juos auginti nesunku, ypač jei tai įdomu, patinka ir teikia malonumą. Žinoma, yra tam tikrų subtilybių, bet jas įvaldžius, viskas tampa gana paprasta.

Kokius pomidorus renkatės auginti?

Kadangi esu didelė pomidorų mėgėja ir gurmanė, labai atidžiai rinkausi jų veisles šiltnamiui. Auginu tik veislinius. Mėgstu saldesnio, saldžiai rūgštaus skonio pomidorus, todėl ieškojau tokio skonio veislių. Man labai pagelbėjo nuostabi pomidorų žinovė Lilija Jasevičienė iš Telšių, kurią, ko gero, žino visi Lietuvos „pomidorininkai“. Lilija man net tik padėjo išmokti pomidorų auginimo subtilybių, bet ir išsirinkti kokybiškas pomidorų veislių sėklas.

Sodybos puošmena – ne tik rožės, bet ir rododendrai, hortenzijos, raganės...

Mūsų sodyboje karaliauja rožės – jos, be abejo, sudaro didžiąją dalį auginamų gėlių. Turime įrengę keletą arkų, tad ilgainiui jos turėtų gražiai sužaliuoti ir nusispalvinti vijoklinių rožių žiedais.

Sodybą puošia ir keletas rododendrų grupių. Juos „paveldėjome“ iš buvusių sodybos šeimininkų, dar pasodinome naujų. Labai mėgstu hortenzijas, todėl ir jų apgyvendinau sodyboje.

Vasarnamio sienas puošiu įvairiaspalvėmis raganėmis, šiaurinėje pastato pusėje puikiai keroja bergenijos, įvairiaspalvės melsvės, pergole vejasi hortenzinė skeltė. Buvusi sodybos šeimininkė, matyt, labai mėgo bijūnus, tad jie puošia visą namelio vakarinę sieną ir kitus gėlynus. Žinoma, kaip turbūt daugelyje sodybų, čia klesti viendienės, šilokai, vilkdalgiai, rudbekijos, flioksai ir kt.

Gana greitai Jūsų sodyba tapo kitokia negu tradicinės kaimo sodybos? Kokių sumanymų puoselėjate?

Negaliu pasakyti, ar mūsų sodyba yra kažkuo kitokia nei dauguma tradicinių kaimo sodybų. Gal tik tuo, kad kol kas (šypsosi) kieme nelaksto vištos, nėra prie būdos pririšto šuniuko, nes mūsų Sula ir Moka bėgioja kur panorėjusios. Sodyba labiau primena skirtą poilsiui, ne žemės ūkiui ar gyvulininkystei.

Gal šioks toks mūsų sodybos išskirtinumas yra tas, kad, kaip minėjau, vadovaujamės gamtinės žemdirbystės ir sodininkystės principais, o tai tikrai nėra labai dažna, tačiau po truputį įgauna populiarumą.

Svajoju, kad mūsų sodyba taptų jaukia šeimos ir giminės susibūrimų vieta, čia švęstume asmenines ir kalendorines šventes, viliamės, kad joje rinksis sūnūs su šeimomis ir anūkais, tėveliai ir draugai. Šį birželį švenčiau savo jubiliejų ir, žinoma, šventės vietai pasirinkome mūsų sodybą. Mano svajonė beveik išsipildė, suvažiavo artimieji, giminės iš tolimiausių kampelių. Buvo labai gera visiems kartu, nes tokie susitikimai yra neįkainojama vertybė, ypač šiais laikais, kai gyvenimo tempas ir užimtumas mus išblaško toli vienus nuo kitų, todėl susvetimėjame, atitolstame...

Mūsų sodyba tapo tarytum šeimos bei giminės traukos centru, tuo labai džiaugiuosi. Išlaikyti bendrystę, artumą, bendravimą yra labai svarbu. To reikia mums, mūsų vaikams, kad suprastume šeimos vertybę ir svarbą kiekvieno žmogaus gyvenime.

Kačergių šeimos albumo nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.