Nuo šiol leidimas paimti iš gamtos vilkus bus išduodamas greičiau

Taip pat nuo šiol žymėti privaloma tik apraše nurodytus nelaisvėje laikomus saugomų rūšių stuburinius gyvūnus bei nuolat nelaisvėje laikomus globoti iš aplinkos paimtus saugomų rūšių laukinius žinduolius ir paukščius.

Nustatyta, kad jeigu pateikiamas prašymas paimti iš gamtos vilkų, Aplinkos apsaugos agentūra turi išduoti leidimą naudoti saugomas rūšis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo ir kitų reikalingų dokumentų, informacijos gavimo. Jeigu paimti iš gamtos vilkus ketinama saugomose teritorijose, leidimo nebereikia derinti su saugomų teritorijų direkcijomis.

Nuostata, kad kitais atvejais leidimai naudoti saugomas rūšis išduodami per 10 darbo dienų, o jeigu derinama su saugomos teritorijos direkcija – per 30 kalendorinių dienų, nekeičiama.

Dar vienas pakeitimas – kartu su prašymu paimti iš gamtos vilkus vietoje savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti surašytų vilkų padarytos žalos apžiūros aktų kopijų būtų galima nurodyti žalos atvejus, apie kuriuos informacija elektronine forma pateikta Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (VSTT).

Prieigą prie jos galima rasti VSTT interneto svetainės https://vstt.lrv.lt rubrikos „Biologinės įvairovės apsauga“ skilties „Žvėrių apskaita“ potemėje „Pranešimų apie vilkų, lūšių ir rudųjų lokių buvimą Lietuvoje registravimo anketa“ (duomenų bazė BIOMON).

Atvejus apie vilkų padarytą žalą gyvūnams augintiniams į duomenų bazę BIOMON gali suvesti seniūnas arba gyvūno augintinio savininkas ar laikytojas.

Minėti pakeitimai patvirtinti atsižvelgus į ūkininkų ir visuomenės susirūpinimą dėl vilkų daromos žalos. Leidimų išdavimo procedūros iki šiol dažnai užtrukdavo maksimaliai, kiek nustatyta apraše, kol jų būdavo laukiama, probleminiai vilkų individai toliau pjaudavo galvijus, gyvūnus augintinius, po kurio laiko nuklysdavo į gretimas ar tolimesnes apylinkes ir ieškodavo grobio ten.

Kai leidimas paimti iš gamtos probleminius vilkus išduodamas pavėluotai, juo nebespėjama veiksmingai pasinaudoti, išauga tikimybė, kad bus sumedžioti visai kiti vilkų individai. Dėl to auga bendras priešiškumas rūšiai, gilėja konfliktas tarp aplinkosaugininkų, siekiančių ją išsaugoti, ir nukentėjusių ūkininkų.

Apraše patikslinta, kad žymėti privaloma tik nelaisvėje laikomus saugomų rūšių stuburinius gyvūnus, įrašytus apraše nurodytuose sąrašuose ir šiuose sąrašuose įrašytus nuolat nelaisvėje laikomus globoti paimtus iš aplinkos saugomų rūšių laukinius žinduolius ir paukščius. Ši nuostata netaikoma nelaisvėje laikomiems saugomų rūšių bestuburiams gyvūnams.

Kartu patikslinta, kad asmenys ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų turi pranešti Aplinkos apsaugos departamentui apie naujai pažymėtus nelaisvėje laikomus saugomų rūšių gyvūnus, tarp jų ir apie nuolat nelaisvėje laikomus globos tikslais paimtus iš aplinkos saugomų rūšių gyvūnus.

Aprašas papildytas nuostata, kad rastiems žuvusiems saugomų rūšių egzemplioriams, kai jie tiesiogiai pristatomi ir atiduodami į Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejų ar Lietuvos jūrų muziejų, Aplinkos apsaugos departamento pažyma nereikalinga.

Jeigu šį egzempliorių Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus ar Lietuvos jūrų muziejus ketina atiduoti kitai mokslo, mokymo įstaigai ar saugomų teritorijų direkcijai mokslo ar mokymo tikslais, Aplinkos apsaugos departamentas pažymą išduos arba motyvuotą atsisakymą išduoti pažymą pateiks remdamasis muziejų pateikta informacija.

Patvirtinti ir Vynuoginių sraigių išteklių naudojimo taisyklių pripažinimo netekusiomis galios ir Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių pakeitimai. Vynuoginių sraigių naudojimo taisyklių nuostatos dėl leistinų rinkti ir supirkinėti vynuoginių sraigių dydžio ir terminų perkeltos į Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašą ir Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisykles.

AM informacija