Nuo Žironos iki Malagos

Kol Lietuvoje vasara nelepina šiluma, daugelis pagalvoja apie šiltesnius kraštus, bet ar ten geriau? Poilsiautojai traukia į Ispanijos kurortus ir grįždami vieni kitų klausia: „Ar patiko Ispanija?“ O taip, nuostabi šalis. Turisto akis mato nerūpestingą gyvenimą, visi šypsosi ir stengiasi įtikti poilsiautojams. Šiaip pas ispanus galioja taisyklė: esi pas mane svečiuose ir elkis pagal mano taisykles. Ši taisyklė galioja ir restoranuose, nėra taip, kad svečias visuomet teisus. Tačiau šįkart ne apie poilsį, o apie kasdienį ūkininkų gyvenimą, rūpesčius, problemas. Ispanija – didelė šalis su išvystyta pramone ir žemės ūkiu. Apie šiltnamius Almerijos provincijoje taip pat nėra prasmės kalbėti, tai savita, per eilę metų ištobulinta grandis.

Pas Katalonijos ūkininką

Lankymasis pas ūkininkus prasidėjo Žironos provincijoje. Sutikome labai įdomų ūkininką – konsultantą Giuseppe, kuris valandų valandas gali kalbėti apie alyvuoges, pats turi jų giraitę, spaudžia ir realizuoja aliejų. Pasakojimus apie alyvuoges pašnekovas paįvairino istorijomis apie vieną žymiausių siurrealizmo atstovų Salvadorą Dali. Būdamas jaunuolis vienoje Figereso miestelio kavinėje kartu su žymiuoju Salvadoru jis gerdavo kavą ir išlenkdavo vieną kitą taurę vyno. Įdomu išgirsti ne turistams skirtų pasakojimų. Istorija tegul lieka istorija, tarp kitko, istorija labai vertinama, vienas iš aplankytų ūkininkų gyvena name, kurį jo protėviai pradėjo statyti 1560 m., skirtingose namo vietose matyti įvairios datos, galima įsivaizduoti, kaip namas augo.

Ką mes veikėme pas ūkininkus? Ūkininkams sąlygos čia nelengvos, nepaisant to, kad tai Ispanijos šiaurė. Sausa, karšta, dirvožemis nederlingas, o jei žemę paveldėjai, reikia ją dirbti. Žinoma, jaunimas dažnai nesivelia į žemės darbus, sako, per daug rizikų šiame versle. Mus lydintis ūkininkas taip pat nuogąstavo, kad jo du sūnūs atvažiuoja tik padėti nuskinti alyvuogių, tad ateityje žemė su alyvuogėmis tikriausiai bus išnuomota arba parduota.

Istoriniame ūkyje (taip jį pakrikštijome) auginami kviečiai ir rapsai. Šiemet pavasaris nežadėjo nieko blogo, orai buvo palankūs, pakako drėgmės, bet anksti prasidėjo sausra ir teko keisti planus. Kviečių derlingumas apie 3 t/ha, o rapsų – apie 3,4 t/ha. Su augalų stresais dėl sausrų ūkininkai tvarkosi puikiai, žino, ką ir kada išpurkšti (Lietuvoje vienos pirmųjų amino rūgščių atvežtos iš Ispanijos), bet dirvožemio gerinimo programos – dar nauja sfera, šiaudus iš laukų paprasčiausiai išveža, nes jie trukdo sėjai, o dažnas ūkis turi ir gyvulių.

Išbandė lietuviškus gaminius

Mineralizaciją spartinantys preparatai mažai efektyvūs, nes sausa ir karšta. Ūkininkai išbandė Lietuvoje gaminamus biologinius preparatus ir liko labai patenkinti rezultatais, preparatai išlaistomi kartu su skystu mėšlu ir sekliai įterpiami.

Ūkininkas sako suprantantis, kad dirbti su dirvožemiu reikės labai rimtai, šiemet pastebėjo, kad rapsuose labai išplito sklerotinis puvinys, ko anksčiau nebuvo, o fungicidus pradės drausti, infekcijų plitimo kontrolei reikia ruoštis iš anksto. Mus nustebino, kad kai kuriuose regionuose uždraudžia ir kai kuriuos herbicidus rapsuose. Ūkininkas sakė, kad šį rudenį jau negalės naudoti herbicidų, bet nemato didelės problemos, nes daug metų dirba minimaliai ir piktžolių labai mažai, sausa ir ilgas laiko tarpas nuo derliaus nuėmimo iki sėjos.

Dabar tikslas – efektyviau naudoti trąšas, o tikslą pasiekti leis biologiniai preparatai ir racionalus jų naudojimas. Rudą kraštovaizdžio spalvą pagyvina kukurūzai, bet jei ne laistymas, jie tikriausiai taip pat būtų jau rudi.  Tačiau laistymas taip pat turi silpnų vietų. Pirma, greitesnis maisto medžiagų išsiplovimas bei ištirpusių druskų tarpusavio reakcijos slopina trąšų efektyvumą. Antra – intensyviai vyksta dirvožemio struktūros pokyčiai. Iškasus augalus nenustebome pamatę puvinių pažeistas šaknis, o ūkininkai atvirkščiai – nustebo. Lauko dalyje, kur naudoti biologiniai preparatai, augalų šaknys esmingai skyrėsi, žemė prilipusi prie šaknų, tik kelios šaknys pažeistos puvinio, matosi gerėjanti dirvos struktūra, o augalų lapai nesusisukę. Žinoma, turės praeiti laiko, nes dirvožemis gerokai sutankintas, šaknys formuojasi paviršiuje, dėl to labai jautriai reaguoja į sausras. Ūkininkai sako, kad jei tik galėtų sutrumpinti laistymo laiką, būtų didelis pasiekimas. Tikimės, kad pavyks.

Paplitę biologiniai preparatai

Leidžiantis žemyn link Valensijos keičiasi ne tik reljefas, bet ir augalai. Pribloškia mandarinų sodų plotai. Ant kai kurių medžių dar kabo pernykštis derlius. Ūkininkai, supratę mūsų žvilgsnius, papasakojo, kad kai kuriems augintojams neapsimokėjo skinti mandarinų, juos tiesiog paliko. Reikia pasakyti, kad jų skonis puikus.

Nepaminėjome, kad ūkiai nedideli, ūkininkai jungiasi į kooperatyvus, nepriklausomai nuo to, ką augina. Viename Lietuvos dydžio regione yra daugiau kaip 600 kooperatyvų. Kooperatyvai samdo agronomus, priklausomai nuo rezultatų agronomas gali uždirbti iki 10 000 Eur. Mūsų lankyti mandarinų augintojai taip pat kooperatyvo nariai. Medžiai laistomi, hektarui sunaudojama daugiau kaip 2 mln. l vandens. Vienas laistymas būna su trąšomis, o kitą kartą ūkininkas tręšti gali individualiai. Mes lankėmės sode, kuriame buvo naudojami biologiniai preparatai.

Ūkininkai rodė ryškius skirtumus, jau dabar matosi, kad medžiai suformavę gerokai stipresnius ūglius, o tai labai svarbu kitiems metams, žinoma, bus sveriamas derlius ir visa kita. Didžiausią įspūdį ūkininkams paliko biologinių preparatų efektyvumas jauname sode. Atnaujinant sodą, pjaunamas senas medis ir į kamieną įskiepijami nauji ūgliai, taip daug pigiau, bet yra rizikų – įskiepyti ūgliai gali neprigyti arba silpnai augti. Kai atrodė, kad ūgliai jau neprigis, ūkininkas į laistymo sistemą įjungė biologinių preparatų, visų nuostabai ūgliai ne tik prigijo, bet dabar atrodo kaip dvimečiai ir jau reikia juos retinti.

Auginama daug avokadų, jų plėtrą remia valstybė. Ūkininkai įžvelgia galimų problemų: avokadams reikia daug vandens, poreikis apie 6 mln. litrų hektarui, o kubas vandens kainuoja 30–60 ct. Didinant trąšų efektyvumą, pastebėtas biologinių preparatų poveikis, ūkininkai mano, kad nepaisant to, jog vanduo išvalomas nuo druskų, jų vis tiek lieka. Antra dirva druskinga, dėl to sumažėja trąšų efektyvumas, o biologinių preparatų efektyvumas labai greitai išryškėja.

Didžiausia problema – karštis

Mandarinai, apelsinai, avokadai, alyvuogės, ryžiai, kviečiai, kukurūzai, persikai, braškės, česnakai (užima antrą vietą pasaulyje), visi kiti augalai ir, žinoma, vynuogės. Įdomiausia, kad regionuose, kur auginamos vynuogės, kavinėje paprašius taurės vyno, atnešamas butelis, sako, taurės nėra kaip paskaičiuoti, butelis nekainuoja nė euro. Kai kuriais metais vynuogių derlingumas ribojamas, mūsų lankyti ūkininkai gali užauginti 30 t/ha ir didesnį derlių, bet šiemet negalima viršyti 20 t/ha. Auginti vynuoges vynui paprasčiau, o štai stalo vynuoges tenka pridengti, nes dažnai pasitaikančios krušos gali sugadinti uogas ir jų niekas nepirks, o vynui jos netinka. Vynuogės taip pat laistomos, tai buvo nauja patirtis vertinant biologinių preparatų efektyvumą, pagrindiniai rodikliai dar priešakyje, nes rodiklis ne tik derlingumas, bet ir kokybė.

Alyvmedžiai ir jų priežiūra – atskira tema, nes yra sodų, kuriems jau 500 metų, tai daugiau ritualiniai sodai, pramoniniai daug intensyvesni, skynimas priklauso nuo alyvuogių paskirties. Aliejui skirtos skinamos kombainais, o kitos – rankomis, brangstant darbo jėgai, ieškoma modernių skynimo būdų.

Ūkininkams nelengva, nes didėja vartotojų reikalavimai, persikai, trešnės ir kiti vaisiai turi atitikti standartus, tad reikia labai reguliuoti augalų augimą ir produktyvumą. Šiemet prekybos centruose pabrango arbūzai, už kilogramą reikia mokėti 1,5–1,8 Eur, augintojui kaina praktiškai nepadidėjo. Gali atrodyti, kad čia ūkininkavimui sąlygos geros, žiemos nėra, visuomet šilta, bet karšta, mūsų turo metu šilo iki 41 °C, ir tai dar nieko, tądien kai kuriuose regionuose buvo 49 °C. Tada pradedi galvoti, kas geriau. Žinoma, ši vasara mūsų nelepina, bet prisiminkime, kad ne taip seniai prašėme lietaus. Grįžus į Lietuvą pasikeitė tik oro temperatūros skaičių kombinacija, Ispanijoje buvo 41 °C, o pas mus 14 °C.

Autoriaus nuotraukos

Susijusios temos - skaitykite: Vytautas Liakas, Ispanijos žemės ūkis, biologiniai preparatai