Nuolatinis ūkininkų palydovas – stresas: ar įmanoma psichologinė gerovė?

Airija prieš kelis metus atliko tyrimą, kuriuo mėgino atsakyti į panašius klausimus. Tokių tyrimų Europoje būta ir daugiau. Tuo metu buvo nustatyta, jog žemdirbių bendruomenė itin daug negatyvių emocijų bei streso patiria dėl įvairiausių patikrinimų, tačiau didžiausią įtaką šioje srityje vis dėlto daro vyriausybės politika bei su ja susiję kaltinimai žemdirbiams dėl klimato kaitos.

O kaip yra Lietuvoje?

Kur patiriama daugiausia streso?

Kaip „Ūkininko patarėjui“ pakomentavo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vienas iš lyderių Aušrys Macijauskas, mūsų ūkininkai stresą pirmiausia patiria dėl nuolatinės nežinios:

„Nes derlių tenka auginti ilgą laiką, ūkininkai investuoja, tačiau niekada nežino, koks bus galutinis rezultatas – bet kokia audra, lietus, kruša, snygis, didelis šaltis bet kuriuo metų laiku gali visiškai sunaikinti tavo visų metų darbą per pusvalandį ar 15 minučių... Dėl to ūkininkai gyvena nuolatiniame strese. Vieni prie to labiau prisitaiko, kiti – mažiau, bet didesnį ar mažesnį stresą patiria visi, net ir patys atspariausieji, labiausiai patyrę ir užsigrūdinę... Daugelis tik sako, kad nepatiria, bet kai niekada nežinai, kas bus su tavo investicija, tai stresas yra tiesiog nuolatinis ir neišvengiamas palydovas...“.

Pasak A. Macijausko, prie streso ūkininkams prisideda ir valdininkija: „Žinoma, visi tie nesibaigiantys patikrinimai tą stresą tik didina. Įsivaizduokite, pas ūkininką iš vakaro praūžė škvalas, išguldė ar visai sunaikino pusė derliaus, o čia atvyksta valdiška patikra ir tau aiškina: žiūrėk, tu čia ne taip kažką nubraižei ar blogai deklaravai... Realiai, gali kuoktelėti – ką jau čia stresas... Aišku, nuolatiniai reglamentų bei taisyklių kaitaliojimai taip pat jo nemažina...“

Kiti streso veiksniai

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius įvardijo ir kitus ūkininkų patiriamo streso veiksnius:

„Mano akį labiausiai patraukė Prancūzijoje neseniai atliktas tyrimas, kuriame buvo nagrinėjama savižudybių tema. Tai jo išvadose paaiškėjo, kad ūkininkai pagal profesijas šioje srityje atsidūrė antroje vietoje po gydytojų... Tokie liūdni rodikliai yra ir dėl pernelyg didelės ūkininkų atsakomybės naštos, tačiau ne mažiau svarbus faktorius yra tas, kad pernelyg drastiškai reguliuojamas šis verslas ir dėl to reguliavimo atsirandantys dideli pokyčiai teisinėje bazėje. Ūkininkai, nespėdami prisitaikyti prie tos besikeičiančios verslo aplinkos, išties smarkiai stresuoja, nekalbant jau apie tokius reiškinius, kaip gamtoje vykstantys pokyčiai, dėl ko lengvai galima prarasti derlių“.

Dar vienas streso šaltinis – konkurencija.

„Ūkininkai, kaip ir kiti verslininkai, žinoma, konkuruoja rinkoje, - sako R. Juknevičius. – Paprastai ūkininkai parduoda savo produkciją rinkoje, taip vadinamomis biržos kainomis, tačiau, deja, šioje geopolitinėje situacijoje tos žaliavinių biržų kainos yra ypatingai išbalansuotos, rinkos yra labai nestabilios. Ūkininkai juk parduoda savo produkciją, tačiau yra priversti pirkti ir energiją, ir naftos produktus, todėl dažnai papuola po nepalankiomis žirklėmis, kada tenka pirkti neproporcingai brangiai, o parduoti produkciją neproporcingai pigiai. Tai šitie dalykai kelia pagrindinį stresą. O kai prie šio streso prisideda, nors, valdžios biurokratams atrodytų, gal ir nedideli mažmožiai – kai štai mes pakeitėme duomenų pildymo lentelę arba štai jums parengėme papildomai dar vieną lentelę užpildyti – neretai tai perpildo ūkininko kantrybė taurę, o tada prasideda negeri dalykai... Grįžtant prie savižudybių temos, norėčiau tikėti, kad Lietuvoje situacija yra kiek geresnė nei Prancūzijoje. Nors konkrečių duomenų neturiu, bet akivaizdu, jog stresas lėtai žudo žmones – ne veltui sakoma, kad ir visos ligos prasideda nuo nervų...“

Kaip su tuo dorotis?

Grūdininkų asociacijos atstovas A. Macijauskas sako, jog ūkininkai nemėgsta kalbėti apie konsultacijas pas psichologus ar psichiatrus: „Niekas nepasakoja, kad štai vakar buvau pas psichiatrą... Jeigu tokius dalykas paskelbtum, tai tavo partneriai į tave pradėtų kreivai žiūrėti, be to, nesu tikras, ar tokiu atveju gautum iš banko kreditą... Todėl tokios informacijos niekas neskelbia, bet aš tikiu, jog tokių ūkininkų tikrai yra, tiesiog negali jų nebūti. Kita vertus, manau, kad reikia ir paskatinti tuos ūkininkus, kurie išgyvena stresą ar yra įklimpę depresijoje, kad kreiptųsi, nelaikytų viso to savyje... Nes ūkininkų savižudybės ar skyrybos Europoje yra labai paplitęs reiškinys – apie tai jau ne pirmi metai kalbama net Briuselyje ar ES sostinėse. Savižudybių klausimu atliktas jau ne vienas tyrimas ir, kalbant apie ūkininkų profesiją, šiuo klausimu tikrai išsiskiriama iš bendro konteksto, nes ūkininkų tarpe tai pasitaiko kur kas dažniau, nei kitose profesijose“.

Kai kurie ūkininkai, ne paslaptis, stresą „nuiminėja" ir alkoholiu, pirtelėse susėdę „pasibėdoti“ su kolegomis... „Žinoma, egzistuoja ir toks streso nuėmimo metodas, – sako A. Macijauskas. – Nesakau, kad jis yra geras ar nekenkiantis sveikatai, bet kiekvienas elgiasi savaip. Aišku, labai svarbus yra tarpusavio ūkininkų bendravimas – tikrai palengvėja, kai su kolegomis aptari situaciją, pasitari, ką daryti, kaip derlių gelbėti, vienas kitam pasiguodi. Tai tikrai ramina, todėl bendrauti ir kalbėti visiems reikia, negalima užsisklęsti su savo bėdomis...“.

LŪS vadovas R. Juknevičius pastebi, jog ūkininkams yra sunkiau gauti ir psichologinę pagalbą, nei miesto gyventojams: „Žinoma, ūkininkai niekuo neišsiskiria iš kitų Lietuvos piliečių, todėl jie stengiasi naudoti visomis prieinamomis priemonėmis, kad sau padėti. Tačiau čia yra kitas klausimas: ar visada yra tos galimybės ūkininkui gauti pagalbos? Jeigu kalbame apie psichologo pagalbą, tai regionų gyventojams akivaizdu, jog tokias paslaugas yra gerokai sunkiau pasiekti. Kitas aspektas, ūkininkų darbai yra labiau sezoniniai ir sezono metu ūkininkas yra priverstas nepaisyti Darbo kodekse nustatytų 8 darbo valandų ir 5 savaitės darbo dienų – dažnai tenka dirbti kone 24/7 režimu, miegui skiriant labai nedaug laiko, o ką jau kalbėti apie galimybes vykti į kažkokią gydymo įstaigą, esančią tolimame mieste... Problema yra, ūkininkai yra pažeidžiami ir šiose situacijose jaučiasi ne taip užtikrintai...“.

Pašnekovas atkreipia dėmesį ir į streso malšinimo alkoholiu problemą: „Dabar jau rečiau su tuo susiduriame, tačiau anksčiau tikrai dažnai būdavo kalbama, esą Lietuvos kaimas yra prasigėręs... Ūkininkai, negaudami kitokios pagalbos, kaip ir visi kiti piliečiai, kartais išties nusiraminimo pradeda ieškoti taurelėje. Tokių atvejų yra buvę, žinau jų ir pakankamai artimoje ūkininkų bendruomenės aplinkoje. Yra pavyzdžių, kai ūkininkas, nepakeldamas streso, to ėmėsi, o po to, aišku, priėjo liepto galą – prarado ir šeimą, ir ūkį... Kodėl taip atsitiko? Vertinant iš šalies, akivaizdu, jog nesusidorojo su stresu ir tuo krūviu, kuris teko...“.

Psichologo pastabos

Psichologas, psichoterapeutas prof. dr. Gediminas Navaitis pokalbyje su „Ūkininko patarėju“ pirmiausia apibūdina, kas apskritai yra stresas: „Jo apibrėžimų yra daug, tačiau sakau vieną pirmųjų – kaip rašė šio reiškinio tyrinėtojas Hansas Selye: „Stresas – tai universalus nespecifinis organizmo reagavimas į būtinybę prisitaikyti“. O kada reikia prisitaikyti? Kai atsiranda naujos aplinkybės arba yra rizikos veiksnių. Jeigu palyginsime archyvo darbuotojo veiklą ir ūkininko darbą, tai akivaizdu, jog archyve pokyčių, prie kurių reikėtų prisitaikyti, nėra, nebent būtų kokia nors reorganizacija... O štai ūkininkui kiekvieni metai yra skirtingi. Vadinasi, lyginant su daugeliu kitų profesijų, turime veiksnį, kurį išskiriame, kaip labiau stresą keliantį“.

Tačiau gamtiniai pokyčiai toli gražu ne vienintelė ūkininko streso priežastis. Kiek tai lemia valdžios arba valdininkijos veiksmai?

„Jeigu pažvelgsime į mūsų valdžios požiūri, tai toks svarbus moderniosios ekonomikos veiksnys, kaip, pavyzdžiui, laimės ekonomika, jai apskritai neegzistuoja“, – atsako psichologas. – „Valdininkams tai yra absoliučiai svetimas dalykas. Valdininkų reagavimas dažniausiai yra toks: „jeigu norite medituoti ir graužti morką, tai kas jums draudžia?“. Kai tuo tarpu čia kalbama ir apie nereikalingus, perteklinius valdžios veiksmus, kurių nesunkiai galima aptikti visose srityse, prie kurių reikia prisitaikyti ir kurie kelia stresą. Paminėsiu tik vieną, kurį visi žino, nors jis tiesiogiai su žemės ūkiu nesusijęs, bet ir ten daro šiokią tokią įtaką – tai laiko persukiojimas. Objektyvių ekonominės naudos skaičiavimų niekas iki šiol nepateikė, o laiko sukiojimas vyksta toliau ir galbūt kokiam penktadaliui žmonių tai sukelia maždaug dviejų savaičių stresą. Tad retorinis klausimas: ar mes to streso turime per mažai, kad lygioje vietoje kurti dar?“

Psichologinio komforto stoka

„Žinoma, ūkininkus tiesiogiai liečia dar vienas streso faktorius – tai įvairūs patikrinimai, - sako G. Navaitis. – „Kiekvienai veiklai reikia gebėjimų. Jeigu dabar tam patikrinimus organizuojančiam valdininkui pavestume apsėti kviečiais ūkininko lauką, jam tai būtų nemenkas stresas. Lygiai taip pat didelė dalis ūkininkų susiduria su stresu paruošti dokumentus bei juos teisingai užpildyti, surašyti visas lenteles ir pan. ir jie negali niekur dėtis – jie priverčiami prie to prisitaikyti, kitaip atsiranda įvairių finansinių nuostolių bei problemų. Tad šioje srityje matau dideles galimybes ūkininkų stresą mažinti: ar tikrai reikia pildyti tiek lentelių, dokumentų, ar tikrai reikia tiek patikrinimų? Kiek nukrypdamas nuo ūkininkų, paminėsiu įvairius perteklinius reikalavimus iliustruojantį faktą: štai iš Mokslo tarybos buvo atsiųsta anketa, kurią reikėjo užpildyti maždaug 6 000 mokslininkų, kurie dalyvauja įvairiuose konkursuose. Ten buvo parašyta, kad sugaišite tik 15 minučių, tačiau lygindamas su anksčiau buvusia, pastebėjau, kad ten tik kitaip išdėstyti klausimai ir kiek kitokia forma, tačiau anketa nesuteikia žinias renkančiam valdininkui jokios papildomos informacijos apie mokslininkus. Taigi, padauginkime 6 000 iš 15 minučių ir pamatysime, kad tas valdininkas pavogė iš Lietuvos Respublikos trijų aukštos kvalifikacijos darbuotojų vienerius darbo metus... Ir jis tai padarė, negaudamas absoliučiai jokios naudos. Tas pats ir su ūkininkais – manau, kad jų laikas galėtų būti skiriamas prasmingesniems darbams, nei tikrintojų priėmimai... O juk jeigu trūksta laiko darbui, tai tampa streso prielaida.“

Tik ūkininkai ieško meilės?

Pasak pašnekovo, valdžia privalo galvoti ir apie dirbančiųjų psichologinį gerbūvį bei komfortą: „Daugybė problemų kyla dėl to, kad visuomenė nėra dvasiškai sveika. Daug kalbama ir apie tai, kad tarp kaimo gyventojų yra daugiausia savižudybių, tačiau čia veikia ir kiti veiksniai: tai – vienišumas, bendravimo stoka, o tai dažnai kompensuojama alkoholiu ir pan. Susirenka visas kompleksas reiškinių, kurie netiesiogiai atsispindi ir žiniasklaidoje. Pavyzdžiui, yra laida „Ūkininkai ieško meilės“, bet juk egzistuoja ir kitos specialybės. Kodėl nėra laidos „Karininkai ieško meilės“ arba „Mokytojai ieško meilės“? Čia netiesiogiai parodoma problema: matyt, žmogui su tokia profesija tiesiog yra sunkiau rasti partnerę, bendravimo galimybes. Tarp kitko, Lietuvoje egzistuoja regionai, kuriuose darbingo amžiaus vyrų yra kone  proc. daugiau, negu moterų, kai miestuose situacija yra visai priešinga...“.

Reziumuodamas psichologas akcentuoja, kad kiekviena atskira problema nėra didelis streso veiksnys, tačiau dažniausiai kraštutinius poelgius lemia visų šių žmogų užgriuvusių problemų visuma: „Juk galima pasakyti, kas tame sudėtingo užpildyti kokią anketą ar lentelę, kas čia tokio nutiko, kad šią vasarą daugiau lijo, o aną – mažiau, kas čia ypatingo, kad aplinkui nėra merginos, su kuria galima susipažinti – juk yra mieste, kur galima nuvažiuoti ir bus dar smagiau... Atskirai paėmus visi šie dalykai nėra ypatingos reikšmės, o mes juk įpratę ieškoti vienos priežasties. Tuo tarpu stresą sukelia daugelio šių reiškinių visuma, be to, stresas yra matuojamas balais, kurie yra sumuojami. Čia nutinka maždaug pagal rytietišką patarlę, kai šiaudas perlaužia kupranugariui nugarą, nes kai jam krauni šiaudą po šiaudo, kažkada jis to nepakelia. Todėl vienos žmonių ar profesijų grupės patiria daugiau streso, negu kitos – priklauso nuo bendros balų sumos“.