Nuomonės apie plėšrūnus tyrimas: ūkininkų dalyvavimas vangokas

Po penkiolikos metų

Stambūs plėšrūnai (lūšis, vilkas ir rudasis lokys) yra kontraversiškai vertinamos žinduolių rūšys ne tik Lietuvoje. Vien nuomonių skirtumai apie priimtiną vilkų populiacijos dydį, jų daromą žalą gyvulių augintojams ir kasmet naujai nustatomą sumedžiojimo limitą kasmet atsispindi šimtuose komentarų įvairiuose socialiniuose tinkluose.

Platesniu mastu lietuvių nuomonė apie stambiuosius plėšrūnus buvo tiriama prieš 15 metų. Nuo to laiko šalyje vilkų skaičius padidėjo dešimteriopai, lūšių – bent šešis kartus. Lietuvoje vis dažniau stebimi rudieji lokiai. Plėšrūnų fauna pasipildė nauja rūšimi – šakalu.

Pokyčiai įvyko ir kitose Baltijos šalyse, todėl tarptautinis tyrimas kartojamas. Iš anksčiau yra žinoma, kad įvairių visuomenės grupių nuomonės apie vilkus, lūšis ir ruduosius lokius labai skiriasi, nuo ypač teigiamos iki ypač neigiamos. Žmonių požiūrį žinoti labai svarbu planuojant šių gyvūnų
populiacijų apsaugą ir valdymą, nes dėl plėšrūnų neretai kyla konfliktai. Šakalai nepriskiriami stambiems plėšrūnams, tačiau tolesnis jų populiacijos augimas gali turėti įtakos kitų stambiųjų plėšrūnų populiacijų valdymui.

Aktyviausia dalis – didžiųjų miestų gyventojai

Pristatydamas preliminarius rezultatus Gamtos tyrimų centro Žinduolių ekologijos laboratorijos vadovas Linas Balčiauskas pastebi, kad tyrimo tikslas yra trejopas.

Siekiama įvertinti įvairių visuomenės grupių požiūrį į stambiuosius plėšrūnus, skirtumus trijose Baltijos šalyse. Apibendrinę duomenis mokslininkai pateiks rekomendacijų stambiųjų plėšrūnų populiacijų valdymui. Taip pat svarbu yra tai, kad toks tyrimas respondentams suteikia galimybę dalyvauti valdymo procese.

Pateikiami tyrimų duomenys patvirtina, kad Baltijos šalyse daug panašumų, bet yra ir skirtumų.

Panašiai pasiskirsto tokiam tyrimui aktualių visuomenės grupių aktyvumas. Tyrėjai išskyrė keturias respondentų grupes: plačioji visuomenė, medžiotojai, medžiojantys ūkininkai bei nemedžiojantys ūkininkai.

Visose Baltijos šalyse geriausiai reprezentuojami didieji miestai. Plačiosios visuomenės respondentai sudaro beveik pusę visų tyrimo dalyvių (Latvijoje, Estijoje jų dalis dar didesnė).

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) iniciatyva – gerai atstovaujami mūsų šalies medžiotojai. Jiems tenka 32 proc. atsakymų (palyginti Latvijoje – 22 proc., Estijoje – tik 15 proc.).

Medžiojantys ūkininkai sudaro 12 proc. visų respondentų (panaši dalis ir Latvijoje, Estijoje – 11 proc.).

Labai svarbi yra nemedžiojančių ūkininkų, kurie patiria žalą nuo stambiųjų plėšrūnų, nuomonė. Viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose gausu jų komentarų, tačiau į tyrime šios grupės respondentų dalis siekia tik 9 proc. (Latvijoje – 14 proc., Estijoje – 16 proc.).

Šiek tiek iškreiptas tikrovės vaizdas

Toks skirtingų grupių atstovavimas lemia bendrus rodiklius, ypač vertinant plėšrūnų populiaciją, brakonieriavimo mastą.

Tyrėjai pastebi, kad vienų plėšrūnų skaičiai pervertinami, o kitų įvertinami nepakankamai. Geriausiai žinoma apie ruduosius lokius – nors mūsų miškuose gyvena apie pora gyvūnų, palikuonių čia nesulaukia, tad populiacijos Lietuvoje nėra. Tuo tarpu apie vilkus ir lūšis paplitusi nuomonė neatitinka tikrovės. Manoma, kad vilkų yra daugiau nei iš tikrųjų, o lūšių skaičius nuvertinamas – šių plėšrūnų Lietuvoje daugėja.

Komentuodamas respondentų pateiktus atsakymus apie tai, kaip jie vertina populiacijų dydį, L. Balčiauskas išskiria keletą dėsningumų. Šakalas dar nežinomas, todėl jo bijomasi. Lūšis laikoma miela, panašia į katę, be to, manoma kad jų yra mažai. Ūkininkų ir medžiotojų požiūris kritiškesnis nei kitos visuomenės dalies.

Gerokai skiriasi brakonieriavimo paplitimo vertinimas. „Vidutinio piliečio“ akimis, brakonieriavimo mastas didesnis nei atrodo medžiotojui ar ūkininkui. Bendras rodiklis toks: 40 % lietuvių mano, kad brakonieriavimas yra paplitęs reiškinys. Latviai gerokai optimistiškesni.

Taip pat tyrėjai domėjosi, kaip aktyviai visuomenė dalyvauja aplinkosauginėje veikloje. Pasak L. Balčiausko, rezultatas kiek stebina – atrodo, kad lietuviai yra didžiausi aplinkosaugos aktyvistai (menkiausiai šioje veikloje dalyvauja estai). Vis dėlto dažnai šios veiklos turinys suvokiamas ne visai teisingai. Paukščių lesinimas laisvalaikiu dar nėra aplinkosauginė veikla. Aplinkosauginių NVO veikloje prisipažino dalyvaujantys tik 2 proc. respondentų.

Dar galima pareikšti savo nuomonę

Tyrėjai dėkoja informaciniams partneriams LMŽD, Biologijos mokytojų asociacijai, Lietuvos ūkininkų sąjungai, Lietuvos bitininkų sąjungai bei visiems, atsakiusiems į anketos klausimus, ir tikisi tolesnio bendradarbiavimo.

Dar yra pora mėnesių, kai medžiotojai, ūkininkai ar bitininkai gali užpildyti klausimyną, pareikšti savo nuomonę.

ŪP pagal Gamtos tyrimų centro informaciją

123rf nuotrauka