Nuotekų dumblas kaip trąša – daugiau naudos ar rizikos?

Lietuvoje per metus sukaupiama apie 50 tūkst. t nuotekų dumblo. Valstybei kainuoja jį kaupti, pūdyti, džiovinti, deginti. Nuo 2016 m. miesto nuotekų dumblas šalyje naudojamas žemės ūkyje kaip trąša. Aplinkosaugininkai prioritetą teikia nuotekų dumblui, teigdami, kad gyvulių mėšlas klimatui kenkia labiau. Europos Sąjungos direktyvos skatina dumblą naudoti žemės ūkyje, tačiau kartu nustatoma daug dumblo kokybės ir jo naudojimo reikalavimų. Jų tikslas – apriboti sunkiųjų metalų koncentraciją dirvožemyje. Dar prieš dešimtmetį Europoje beveik pusė viso nuotekų dumblo buvo panaudota žemdirbystėje. Tiesa, skirtingose pasaulio šalyse taip naudojamo dumblo proporcijos smarkiai skiriasi. Pavyzdžiui, Kinijoje panaudojamas visas milijoniniuose miestuose pagamintas nuotekų dumblas, JAV – apie 80 proc., šiek tiek mažiau Prancūzijoje, Portugalijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Šiandien savo pašnekovų klausiame, ar jie nori savo laukus tręšti nuotekų dumblu?

Alytaus r. ūkininkas Alytis ŽILINSKAS: „Penkerius metus savo laukams tręšti naudoju nuotekų dumblo granules ir galiu patvirtinti, jog tai puiki ir pagal ES standartus (LAND 20–2005) sertifikuota trąša. Šešiuose Alytaus r. ūkiuose 250 ha plote buvo panaudota 500 t apdoroto nuotekų dumblo, prieš tai atlikus žemės tyrimus, parengus tręšimo planus, gavus visus aplinkosaugos tarnybų leidimus. Mano ūkio dirvos sunkios, nederlingos, pakanka kalio, tačiau trūksta fosforo. Šis elementas atlieka išskirtinį vaidmenį energijos apykaitoje, ląstelių dalijimosi ir dauginimosi procesuose, skatina maisto medžiagų pasisavinimą. Didelę reikšmę fosforas turi ir fotosintezėje. Jei jo per mažai, augalai vystosi kur kas lėčiau, būna silpnesni. Be viso to, šis elementas priskiriamas prie neatsinaujinančių žaliavų, kurių natūralios atsargos laikui bėgant vis mažėja. Prieš sėją į hektarą pylėme po dvi tonas A klasės išdžiovinto, supūdyto ir į granules supresuoto dumblo. Patręšus pirmaisiais metais iš hektaro prikūliau 5,5 t vasarinių kviečių, antraisiais – 9 t. Aplinkosaugos specialistams atlikus išsamius dirvos tyrimus, buvo nustatytas labai geras vario ir cinko, pakankamas boro kiekis. Šie metalai dirvai – kaip žmogui vitaminas C. Prieš parduodant derlių supirkėjui laboratorijoje grūdams buvo nustatyta ekstra klasė. Kiek girdėjau, pastaraisiais metais „Dzūkijos vandenys“ ketina išdžiovintą nuotekų dumblą vežti į Akmenę ir ten sudeginti. Alytaus regiono ūkininkams jis buvo tiekiamas nemokamai. Tyrimai taip pat ūkininkams nekainavo. Aplinkosaugininkai pirmiausia derino tręšimo planus, paskui prižiūrėjo, kaip tręšiama. Kadangi dumblą reikėjo įterpti į žemę, jo negalima barstyti, žemė turėjo būti aparta arba apakėta, temperatūra negalėjo viršyti 20 laipsnių.“

Skuodo r. ūkininkas Kazimieras JUCEVIČIUS: „Nelabai sutikčiau nuotekų dumblu tręšti savo laukų. Kas nustatys, kad mano žemei jo reikia? Anksčiau kolektyviniuose ūkiuose trąšų niekas neskaičiavo, pylė iš akies. Šiandien Lietuvoje yra sąlygos vystyti gyvulininkystę, natūraliomis trąšomis aprūpinti augalininkystės ir daržovių ūkius, tačiau Bendrijos ir nacionalinė agrarinė politika sako kitaip. Mano nuomone, pirmiausia reikėtų ištirti dirvą, paskui – nuotekų dumblo sudėtį, tada parengti tręšimo planą. Šioje darbų grandinėje matau daug nepasitikėjimo – ir specialistai, ir mokslininkai dažnai pasielgia taip, kaip reikia, priklauso nuo to, kas užsako projektus ir moka pinigus. Tarptautinė praktika liudija, jog kai kuriose trečiojo pasaulio šalyse neapdorotu miestų nuotekų dumblu tręšiami daržovių laukai, uogynai, sodai, vėliau produkcija eksportuojama už mažesnę nei rinkos kainą. Kai kuriose Europos valstybėse, pavyzdžiui, Nyderlanduose, Belgijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, nuotekų dumblas tręšti žmogaus maistui naudojamoms žemės ūkio kultūroms ribojamas.“

Prienų r. ūkininkas Donatas ŠIMUKONIS: „Pasterizuotą nuotekų dumblą be baimės būtų galima panaudoti techninėms žemės ūkio kultūroms, pavyzdžiui, rapsams tręšti. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Viktoro Pranckiečio teigimu, pagal azoto kiekį dirvai nuotekų dumblas beveik dvidešimt kartų palankesnis už fermų mėšlą. Finansiškai nuotekų dumblas pigesnis už mėšlą, tačiau ar jis naudingesnis dirvai, aš dar abejočiau. Žinau, kad kai kurie Prienų r. augalininkystės ūkių šeimininkai savo laukams tręšti priima „Birštono vandenų“ tiekiamą nuotekų dumblą, nes ir pati trąša, ir parengti tręšimo planai nekainuoja. Juos užsako tarpininkas, kuriam pinigus už abi paslaugas sumoka nuotekų tiekėjas. Mano nuomone, nuotekų dumblo sudėtis ir kokybė labai priklauso nuo miesto. Jeigu jame yra pramonės įmonių, dumblas turės sunkiųjų metalų ar kitų priemaišų, o tokių miestų kaip Prienai ar Birštonas nuotekų dumblą „suvirškina“ jam neutralizuoti skirtos bakterijos. Ūkininko valia rinktis.“

ŽŪB „Tėviškė“ (Varėnos r.) valdybos pirmininkas Vytautas RAMANAUSKAS: „Prieš keletą metų bendrovė likvidavo nuostolingą pieno ūkį, pasilikome tik augalininkystę. Bendrovės turimi plotai – prastos, eroduotos žemės, joms reikia trąšų. Su „Varėnos vandenų“ bendrove sudarėme sutartį, kad jie parengs tręšimo planus ir nuotekų dumblą įterpsime 50 ha pūdymo plote, kuriame numatėme auginti žiemkenčius. Rugsėjį pradėsime darbus. Mokslininkų atlikti dirvožemio ir nuotekų dumblo tyrimai liudija, kad bendrovė turės daugiau naudos nei galimų pavojų. Varėnoje nėra pramonės įmonių, o apdorotas buitinių nuotekų dumblas tikrai pagerins prasto Dzūkijos dirvožemio sudėtį. Po metų kitų, sulaukę derliaus rezultatų, spręsime, ar tęsti bendradarbiavimą su nuotekų dumblo tiekėjais.“

ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“ (Šiaulių r.) vadovas Arūnas GRUBLIAUSKIS: „Šalies žemdirbiai – ne bemoksliai piemenys, o akademijas baigę žemės ūkio specialistai. Mus gąsdina Aplinkos ministerijos valdininkų priimami sprendimai dėl žemės tręšimo mėšlu ar nuotekų dumblu. Žemę dirbančiam žmogui keistai skamba Vilniaus valdžios kabinetuose sukurpti įsakymai, nurodymai ir po jų einančios sankcijos ar baudos. Mūsų bendrovė atsisakė laukams tręšti naudoti miesto nuotekų dumblą. Ūkyje laikoma apie 960 galvijų, tarp jų 600 karvių, todėl daugiamečių žolių pievas galime tręšti tirštu galvijų mėšlu, kuriame gausu ir perpuvusių šiaudų. Į hektarą pilame 30-40 t mėšlo, tai yra aplinkosaugos tarnybų patvirtinta norma. Vakarų Europos ūkininkai laukams tręšti taip pat prioritetą teikia galvijų mėšlui, tačiau dėl gamybos technologijų jo stokoja. Matyt, dėl to ir buvo sugalvota alternatyva laukus tręšti nuotekų dumblu.“

Parengė ŪP korespondentas Justinas ADOMAITIS

2021-05-31