Nuotekų stebėsena – naujas Europos įrankis kovojant su atsparumu antibiotikams

Pastaraisiais metais nuotekų stebėsena tampa vis svarbesniu visuomenės sveikatos įrankiu. COVID-19 pandemijos metu daugelyje Europos šalių nuotekose buvo stebimas SARS-CoV-2 viruso paplitimas, o šiandien vis daugiau dėmesio skiriama ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms (AMR) stebėsenai.   

Nuotekos – bendruomenės „mikrobiologinis veidrodis“ 

Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms laikomas viena didžiausių pasaulinių grėsmių visuomenės sveikatai. Atsparios bakterijos ir jų genai gali būti aptinkami ne tik žmonių ar gyvūnų organizme, bet ir aplinkoje – vandenyje bei nuotekose.   

Nuotekos savotiškai atspindi visos bendruomenės mikrobiologinę būklę, nes jose susikaupia informacija apie žmonių, gyvūnų ir aplinkos mikroorganizmų sąveiką. Nuotekų analizė leidžia stebėti ne pavienius atvejus, o bendras tendencijas populiacijos mastu.   

Nauji ES reikalavimai nuo 2028 metų 

2024 m. priimta peržiūrėta Miesto nuotekų valymo direktyva (Urban Wastewater Treatment Directive, UWWTD) numato naują etapą Europos atsparumo antibiotikams stebėsenoje.  

Pagal Direktyvos nuostatas, nuo 2028 m. didelės aglomeracijos, turinčios daugiau kaip 100 000 gyventojų ekvivalentą, turės vykdyti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms stebėseną miesto nuotekose. Surinkti duomenys ateityje bus teikiami Europos aplinkos agentūrai.   

Stebėsena apims ne tik atsparias bakterijas, bet ir atsparumo genus – genetinius elementus, kurie leidžia bakterijoms išgyventi antibiotikų poveikį.   

Ko ieškoma nuotekose?  

Mokslininkai nuotekose gali nustatyti tiek atsparias bakterijas, tiek specifinius atsparumo genus. Europos pilotiniuose tyrimuose vertinami tokie rodikliai kaip:  

• antibiotikams atsparios Escherichia coli bakterijos;   
• plataus spektro beta laktamazes (ESBL) gaminančios bakterijos;   
• įvairūs atsparumo genai, susiję su atsparumu beta laktaminiams antibiotikams, makrolidams, tetraciklinams ir kitoms antibiotikų grupėms.   

Šie duomenys leidžia geriau suprasti, kaip atsparumas plinta aplinkoje ir kokios galimos jo perdavimo grandinės.  

„Viena sveikata“ – vienas mėginys  

Nuotekų stebėsena atspindi „Vienos sveikatos“ (One Health) principą, pagal kurį žmonių, gyvūnų ir aplinkos sveikata vertinama kaip viena tarpusavyje susijusi sistema. Viename nuotekų mėginyje galima aptikti visų jų mikroorganizmų pėdsakus, todėl atsiveria galimybė stebėti procesus, kurie anksčiau buvo analizuojami atskirai. 

Pasak Jovitos Einorytės, VMVT Maisto ir veterinarijos politikos departamento vyr. specialistės, būtent toks požiūris leidžia geriau suprasti atsparumo antibiotikams plitimą: „Gyvūnų, žmonių ir aplinkos sveikata yra viena sistema. Jei norime suprasti, kaip plinta atsparumas antibiotikams, turime matyti visumą, o ne atskiras dalis. Nuotekų stebėsena leidžia tai padaryti paprastai ir labai plačiu mastu.“ 

Būtent dėl šios priežasties Europos institucijos nuotekų stebėseną vertina kaip vieną perspektyviausių ankstyvojo perspėjimo priemonių, leidžiančių laiku pastebėti naujas visuomenės sveikatos grėsmes.   

Žvilgsnis į ateitį  

Šiuo metu Europoje kuriamos bendros metodikos, kurios leis šalims rinkti palyginamus duomenis apie atsparumo antibiotikams paplitimą nuotekose. Pirmieji pilotiniai tyrimai jau parodė, kad tokia vieninga stebėsenos sistema yra įmanoma ir gali tapti svarbia Europos kovos su antimikrobiniu atsparumu dalimi.   

Nuo 2028 m. prasidėsiantis naujas stebėsenos etapas suteiks galimybę geriau suprasti atsparumo antibiotikams plitimą visuomenėje ir aplinkoje, o duomenys padės priimti pagrįstus sprendimus žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugai.  

Nuotekų stebėsena ateityje gali tapti svarbiu papildomu įrankiu nacionalinėse atsparumo antimikrobinėms medžiagoms stebėsenos sistemose, sustiprinančiu gebėjimą laiku identifikuoti naujas rizikas bei planuoti veiksmingas prevencijos priemones. 

VMVT informacija