Jau daugiau nei dvidešimt metų gastronomijos srityje besisukantis D. Špakauskas atviras – maisto gamyba yra jo kasdienybė ir aistra, tačiau jam Velykos visų pirma reiškia šeimą, dalijamąsi ir buvimą kartu. Visa kita – gražus priedas.
„Mes dažniausiai švenčiame didelėje kompanijoje – susirenka apie 15–20 žmonių. Stalas visada būna ilgas, gausiai nukrautas, ir, svarbiausia, šiltas nuo žmonių. Ant tokio stalo niekada nieko netrūksta – visada norisi ne tik tradicinių patiekalų, bet ir kažko naujo, skanaus, kūrybiško“, – pasakoja projekto „IKI šefų kovos“ nugalėtojas.
Todėl šventinis jo šeimos meniu būna gausus ir įvairus – nuo margučių iki sočių pagrindinių patiekalų ir kepinių, priklausomai nuo norų ir netgi nuo dienos laiko.
„Kartais kepame vištą, o kartais ruošiame didelį kumpį, glazūruotą su medumi ir garstyčiomis. Pasirinkimus diktuoja ir susibūrimo metas. Jei šventė vyksta ryte – puikiai tinka lengvesni patiekalai, tokie kaip avokado skrebutis su kiaušiniu. Pietums – rekomenduoju škotiškus kiaušinius, kurie visiems palieka įspūdį. O jei renkatės vakare – tada galima gaminti ką nors solidesnio, sočiau – kad visi būtų pavalgę ir laimingi“, – pataria D. Špakauskas.
Panašiai savo meniu styguoja daugelis, sako Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Per gražiausią pavasario šventę natūraliai norisi kuo daugiau šviežumo, gaivos ir spalvų.
„Įvairovė – žodis, tikriausiai geriausiai apibūdinantis lietuvišką Velykų stalą. Tradicinę baltąją mišrainę lydi dar bent kelios skirtingos salotos, kiekvienoje giminėje varžomasi, kas gražiau ir originaliau nudažys margučius. Prisimenami ir tokie nuo seno mėgstami patiekalai kaip virtas liežuvis, bet parduotuvėse ieškoma ir įdomesnių skonių – užtepėlių, įmantresnių vytintų mėsos gaminių, trumais skanintos buratos, omarų putesių. Pagrindiniams patiekalams dažniausiai renkamasi tai, ko be didelių pastangų ir išlaidų pakaktų visai šeimai pamaitinti: kepama velykinė antis su obuoliais, ant iešmų veriami šašlykai ar grilinami kepsniai. Ir viską lydi kuo daugiau šviežumo – kad vaišės džiugintų tiek spalvomis, tiek skoniu“, – pastebi G. Kitovė.
Kas iškyla atmintyje ir svajonėse, kai įsivaizduojate Velykų stalą? Šefas sako, kad jam jis turi būti gausus, kupinas skonių ir spalvų.
„Pirmiausia – šviežios daržovės: pomidorai su druska, pipirais, svogūnėliais, alyvuogių aliejumi. Šalia būtinai turi būti šviežių agurkų – dalį galima netgi šviežiai pasimarinuoti. Stalas neapsieina ir be mėsos gaminių – pjaustytų kumpių, dešrų, kažko tikro ir sočiai. Kaip sakoma, stalą reikia paruošti taip, kad niekam nepritrūktų, bet svarbiausia – kokybiški, švieži produktai“, – akcentuoja jau paruoštus „Iki“ patiekalus tobulinti padedantis virtuvės virtuozas.
Žinoma, kiaušiniai – šventės akcentas. Tradicinius kietai virtus ir įvairiausiomis spalvomis bei technikomis nuspalvintus margučius ar pusiau perpjautus ir pikantiškais priedais įdarytus kiaušinius gamins bene visi. Tačiau D. Špakauskas šiemet rekomenduoja ir vieną naujoviškesnį variantą – škotiškus kiaušinius.
„Tai kietai arba minkštai virtas kiaušinis, apvyniotas prieskoniais pagardintu kiaulienos ar jautienos faršu, apvoliotas džiūvėsėliuose ir iškeptas. Labai tinka tiems, kurie mėgsta sočiau. O tiems, kurie mėgsta lengviau – siūlau virti be lukšto („poached“) kiaušinius ir patiekti su trinta avokado mase ant paskrudintos duonelės su česnaku, druska, pipirais ir šviežiais krienais. Toks pusryčių variantas labai tinka Velykoms. Dar rekomenduočiau šalia pasigaminti ir šviežią padažą iš grietinės, majonezo ir žolelių – puikiai dera prie visų Velykinių patiekalų“, – patarimais dalijasi D. Špakauskas.
Svarbiausia, pasak jo, kad ant stalo būtų ne tik skanus maistas, bet ir šiluma, artumas – tai ir yra tikroji Velykų šventė. O ją tuomet paskanins trys D. Špakausko rekomenduojami receptai.
„Virtas kiaušinis – klasika, kuri tiesiog privaloma ant velykinio stalo. Tačiau ar kada bandėte padaryti „mėsos kiaušinį“? Paprastą kiaušinį apgaubus smulkinta mėsa, turėsite originalius ir sočius pietus. Jis puikiai tiks patiekti su naminiu grietinės, majonezo ir žolelių padažu arba su krienais“, – pataria D. Špakauskas.
Reikės: 4 kiaušinių, ~400 g smulkintos mėsos ar faršo (kiaulienos, jautienos arba maišyto), druskos, pipirų pagal skonį, petražolių, čiobrelių, miltų, 1 plakto kiaušinio, džiūvėsėlių, aliejaus kepimui.
Gaminame:
Tai bus tikra pavasario bomba, prilygstanti restoranuose siūlomiems vėlyviesiems pusryčiams, žada žinomas šefas. „Viskas taip šviežia, paprasta ir skanu – būtent to ir norisi, kai ateina šiltesni orai. Šis variantas pradžiugins bet ką ne tik Velykų pusryčiams, bet tiks ir bet kurios dienos priešpiečiams, lengviems pietums ar tiesiog kai norisi kažko ypatingo be mėsos“, – išbandyti kviečia D. Špakauskas.
Reikės: 1 didelio avokado, 2–4 kiaušinių (priklausomai nuo porcijos dydžio), storos riekelės duonos su traškia pluta, sviesto su česnaku ar žolelėmis, citrinos arba žaliosios citrinos sulčių, druskos, pipirų, aštrumo mėgėjams – šlakelio „Tabasco“ padažo arba čili padažo, šviežio pomidoro, krienų (gali būti su grietine, majonezu, arba vieni su žolelėmis).
Gaminame:
„Mažai darbo, mažai išlaidų, o rezultatas – gaivios, šviežios, kvapnios salotos, kurios bus tobulas užkandis Velykų stalui arba bet kokiam pavasario vakarui. Geriausia naudoti prinokusius, kvapnius pomidorus. Ir atskleisiu mažą profesionalų paslaptį – kuo jūros druska yra rupesnė, tuo bus skaniau“, – sako laidos „IKI šefų kovos“ nugalėtojas.
Reikės: sunokusių jautinių pomidorų, jūros druskos, šviežiai traiškytų juodųjų pipirų, šviežių svogūnų laiškų (nebūtina, bet labai tinka), šlakelio citrinos sulčių, gero alyvuogių aliejaus (ekstra tyro), šviežių petražolių ir krapų (smulkiai kapotų). Pasirinktinai – jei norisi šiek tiek išmonės: šviežios buffalo mocarelos, gliaudytų pistacijų ar kitų mėgstamų riešutų.
Gaminame:
„Fabula Rud Pedersen Group“ informacija