NVO: žarsto milijardus, o kontrolė skendi migloje

Faktai stebina

Seime specialiąją ataskaitą apie ES finansavimo NVO skaidrumą pristačiusi EAR narė Laima Andrikienė akcentavo, kad audito objektas buvo Europos Komisija (EK), viena iš 7 ES institucijų, kuri didele dalimi nustato taisykles, skirsto ES biudžeto lėšas, pasirašo kontraktus su lėšų gavėjais, privalo kontroliuoti, ar pagal paskirtį tos lėšos buvo panaudotos. 2021–2023 m. NVO finansavimui ES skyrė 7,4 mlrd. Eur: 4,8 mlrd. – EK ir dar 2,6 mlrd. Eur – valstybės narės. Per šį laikotarpį ES dotacijas gavo daugiau nei 12 tūkst. NVO. Parama skirta 4 vidaus politikos kryptims: socialinei politikai, migracijai, aplinkos apsaugai ir moksliniams tyrimams bei informacijai.

L. Andrikienė pabrėžė, kad pradėti tokį auditą paskatino vadinamasis „katargeito“ skandalas, kai paaiškėjo, kad buvo perkama įtaka Europos Parlamente ir NVO buvo naudotos lobizmui. „Bendras vaizdas yra visiškai miglotas – informacija apie ES paramos lėšas NVO, įskaitant finansavimą lobizmui ar propagavimui, kuris, mano supratimu, neatspindi termino „advokacija“, nėra patikima ir skaidri. Ji yra išsklaidyta įvairiose platformose, sistemose, nėra centralizuotos duomenų bazės, kuri suteiktų aiškų vaizdą. Piliečiams, norintiems tai sužinoti, būtų didelis iššūkis“, – aiškino EAR narė.

Auditas nustatė, kad EK tinkamai neatskleidė ES finansuojamų vadinamųjų propagavimo veiklų, tokių kaip lobizmas. „Dar viena problema – paramos koncentracija. Prieš auditą panagrinėjome 9 metų laikotarpį ir pamatėme, kad 124 NVO per 9 metus finansavimą gavo kiekvienais metais ir tos sumos buvo įspūdingos, o beveik 6 tūkst. NVO gavo paramą vieną kartą per 9 metus ir sumos buvo visai neįspūdingos“, – pastebėjo L. Andrikienė.

Įdomus faktas dėl NVO apibrėžimo. 2018 m. audite buvo rekomendacija, kad ES turi apibrėžti, kas yra NVO, tačiau apibrėžimas atsirado tik po 6 metų – 2024-aisiais. „Ir tas apibrėžimas minimalus: „NVO yra ne pelno siekianti organizacija“, ir tiek. Jį galima traktuoti labai lanksčiai ir tai yra daroma: vieni traktuoja vienaip, kiti – kitaip, patys subjektai deklaruoja save kaip NVO, o EK to netikrina“, – aiškino EAR atstovė.

Paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, didelis mokslinių tyrimų institutas, gavęs finansavimą, buvo priskirtas NVO kategorijai, nors jo valdybą sudarė išimtinai Vyriausybės institucijų atstovai. Kitas subjektas buvo įregistruotas kaip NVO, nors veikė dėl savo narių komercinių interesų. Ten dirba 250 darbuotojų, biurai yra visame pasaulyje, o tai traktuojama kaip NVO ir gauna ES paramą. Buvo aptikti du atvejai, kai pagal LIFE programos dotacijas finansavimas apėmė tiesioginį lobizmą politikos formuotojų atžvilgu, tačiau ši veikla nebuvo aiškiai atskleista.

Žala žemės ūkiui ir verslui

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis prašė, kad ir Lietuvoje būtų atliktas toks auditas, ir retoriškai klausė, ar po šio audito bus kam nors uždėta apykojė, ar ne. „Gerai, kad čia pakrypome į aplinkosaugines organizacijas, nes žemės ūkis turbūt labiausiai yra nukentėjęs nuo aplinkosauginių reikalavimų. Tas performansas su paršeliais, pakeltas kone iki valstybinio lygio problemos, nors jos čia nėra, arba „Tuščių narvų“ iniciatyvos. Kiek mes padarome žalos verslui, žemės ūkiui, toliau einama į pramonę. Buvo melioracijos griovių užvertimo akmenimis projektas, pievos, durpynai. Elnių Lietuvoje yra 90 tūkst. – 5 kartus daugiau, nei buvo prieš 4 metus, didėja vilkų, paukščių daroma žala, o aplinkosaugininkai skundžiasi, kad jie neturi pinigų. Neatrodo, kad jie jų neturėtų, nes rengia seminarus, rodosi televizijose“, – žemės ūkio skaudulius vardijo J. Sviderskis.

Auginimo terpių gamintojų asociacijos vykdantysis direktorius Giedrius Kavaliauskas pastebėjo, kad viešojoje erdvėje yra piktnaudžiaujama informacija, argumentais, yra dezinformacijos ir t. t. „Reikėtų suteikti papildomų įrankių, kad skleidžiama informacija būtų paremta mokslu, atliktos kokios nors studijos, o nebūtų tik tai, kad kažkas kažką galvoja, jaučia ar prijaučia. Ką pastebime ir matome, tai ne tik mums priešiškos valstybės, bet ir ekonomiškai stiprios ES šalys bando veikti per NVO. Važiuoja pas mus, tyrinėja ir daro įtaką. Tad ir čia yra rizikų. Ir, aišku, svarbus NVO finansavimo skaidrumas ir pasiektas rezultatas – matome, kad pinigai panaudoti, bet aiškinimai kaip kartais nesuvokiamai neatitinka realijų“, – pastebėjo auginimo terpių gamintojų atstovas.

Kam atstovauja gyvūnų gynėjai?

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) lyderis Aušrys Macijauskas teigė, kad asociacija yra įsiregistravusi kaip lobistinė organizacija, atstovauja Lietuvos grūdininkų interesams. Anot jo, visur ir visada tai skelbiama, kiekviename susitikime visi žino, kam jie atstovauja, tada sprendimų priėmėjai, įvertinę situaciją, gali priimti teisingą sprendimą, nes jie gali kritiškai vertinti teiginius. „Kai, tarkime, sakau, kad vietoj iš Malaizijos atvežto palmių aliejaus savo biodegaluose naudokime rapsų aliejų, argumentuoju, jog tai yra visapusiškai geriau – ir mūsų ekonomikai, ir aplinkosaugai, nes rapsus sėjame ten, kur miško niekada nebuvo. Mes nekertame miškų, kad išplėstume auginamų rapsų plotus, o Malaizijoje kertami didžiuliai miškų plotai. Bet kai aplinkosauginė organizacija ragina nenaudoti rapsų aliejaus biodegaluose, nes tai yra labai blogai, esą nualinsime dirvožemius, pražudysime Lietuvą ir jos biologinę įvairovę, tai tokių aplinkosaugininkų pasakymų kritiškai niekas nevertina, nes jie esą atstovauja gamtai. Jų nariai – gamta“, – dėstė javų augintojas.

Jis pateikė ir kitą pavyzdį dėl paršelių kastravimo – gyvūnų teisių gynėjai sako, kad paršelių fizinis kastravimas yra labai blogai, gyvūnai labai kenčia, o medikamentinis, kai kastruojama imunovakcinos injekcijomis, yra labai gerai. „Politikai to kažkodėl kritiškai nevertina ir jie, matyt, tuo tiki. O kam atstovauja tas žmogus iš gyvūnų teisių gynimo organizacijos, ar tik ne imunovakcinos gamintojui? Kitas klausimas, ar tai gerai ir kuo tai gresia žmonėms – ar tai nepersiduos žmogui, ar vėliau vyrai nepatirs vaisingumo problemų? Juk tyrimų nepakanka, jie dar iki galo neatlikti, bet produktas stumiamas per jėgą ir tam visa jėga „pasijungia“ gyvūnų teisių gyvėjai. Bėda, kad visko nežinome, iš kur gauna finansavimą tos organizacijos, kurių nariai yra gamta, bitės, kiškiai“, – konstatavo A. Macijauskas.

Mato pilkąją zoną

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gegužės 30 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.