Odontologas papasakojo, kiek yra nuskausminimo būdų

Profesorius pasidalijo įžvalgomis ir patarimais, kokio nuskausminimo galima tikėtis ir kaip jam tinkamai pasiruošti. Lietuvos Respublikos odontologų rūmų narys teigia, kad pasitikėjimas ir atvirumas yra svarbiausia, ką pacientas turėtų žinoti.

Pažangūs metodai, atrandantys kelius Lietuvoje

Per pastaruosius kelis dešimtmečius medicina sparčiai progresavo. Odontologija ne išimtis – nuskausminimo metodai išlieka daugmaž tie patys (vietinio nuskausminimo būdai, sedacija, bendrinis nuskausminimas ir t. t.), tačiau keičiasi medikamentai – anestetikai, kurie slopina skausmą ir laikinai sukelia nejautrą.

Anksčiau turėdavome vieną vietinio veikimo anestetiką prokainą (novokainą), o šiandien vietinei anestezijai dažniausiai naudojami lidokainas, artikainas ir dar daug kitų. Jie užtikrina beskausmę procedūrą, pacientui yra nepavojingi ar mažai pavojingi ir sudaro geras sąlygas odontologui dirbti. Vietinė nejautra išlieka skausmo kontrolės pagrindu odontologijoje, o tyrimai vyksta ieškant naujų būdų, kaip kontroliuoti skausmą. Dauguma tyrimų orientuoti į anestetikų savybių gerinimą, jų injekavimo įrangą ir atlikimo metodikas. Naujosios technologijos kuriamos tam, kad padėtų gydytojui odontologui injekcijos metu teikti efektyvesnį skausmo malšinimą, išvengiant neigiamų pasekmių“, – sako profesorius.

Lietuvoje pacientams gydant dantis dažnai taikoma vietinė nejautra – kai į danties aplinkinius audinius suleidžiama anestetiko, kuris sukelia nejautrą dantyse, žandikauliuose, burnos gleivinėje, veido odoje. Tačiau, pasak specialisto, ima populiarėti ir kiti metodai, kaip antai JAV dažnai naudojama inhaliacinė sedacija, kai pacientas įkvepia linksminamųjų dujų (diazoto oksido). Jos atpalaiduoja, sukelia mieguistumą ir kartu pašalina skausmą:

„Ši praktika Lietuvoje dar nėra plačiai taikoma, nes gydytojas odontologas neturi teisės to daryti – jis turi samdyti gydytoją anesteziologą-reanimatologą. Bet pamažu odontologijos klinikos tam įgyja teisę, samdydamos reikiamus specialistus ir gaudamos būtiną licenciją. Manau, kad toks metodas ateityje populiarės, nes daugybė pacientų norėtų būti ramūs ir nejausti skausmo.“

Kita naujovė, apie kurią žinoma mažiau, yra kompiuterinė vietinė anestezija. „Naudojami nedidukai aparatai, į pieštuką panašus antgalis, kuriame įmontuota maža plona adatėlė, antgalis mažiau gąsdinantis nei tradicinis švirkštas. Tuomet maža srovele anestetikas tiksliai sušvirkščiamas į reikiamą sritį. Tai labai praverčia klinikinėje praktikoje gydant vaikus, nes jie nemato adatos, ir dingsta baimė. Bet, be abejo, tai tinka ir suaugusiesiems, kurie bijo dantų gydymo. Tokį metodą dažnai taiko LSMU burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikoje“, – pasakoja R. Kubilius.

Ekspertas priduria, kad tyrimai vyksta nuolat, pasaulyje kuriamos vis naujos technologijos, tad ateityje, tikėtina, odontologinės procedūros bus tikrai beskausmės.

Nuskausminimui verta pasiruošti iš anksto

Profesorius tikina, kad gydytojai daro viską, ką gali, jog pacientas jaustųsi kuo patogiau. Tačiau ir pacientai turėtų atlikti savo „namų darbus“, kad būtų išvengta nepageidautinų komplikacijų.

„Pacientas turėtų žinoti, ar jis turi didelį jautrumą anestetikui, galbūt jam yra alergija. Žmogus taip pat turėtų pasisakyti, ar serga širdies ir kraujagyslių ligomis, ar jo elektrokardiogramoje yra pakitimų, ir pan. Tuomet gydytojas atitinkamai pasiruoš ir panaudos tinkamus vietinius anestetikus“, – pabrėžia gydytojas.

Jis priduria, kad nejautros procedūroms paciento amžius įprastai neturi reikšmės – svarbiausia yra sveikatos būklė.

O ką daryti, jeigu žmogus yra alergiškas anestetikui? Jei pacientas jautrus kažkuriam vietiniam anestetikui, galima parinkti kitą iš visų vietinių anestetikų gausos. Ir jei pacientas alergiškas ir jiems, tuomet naudojama bendroji nejautra – narkozė. Vėlgi, svarbu apie savo sveikatą iš anksto informuoti odontologą.

Pasak profesoriaus, pacientai dažnai sako, kad jų neveikia vietinė nejautra – nors vaistas sušvirkščiamas, skausmas išlieka visos procedūros ar operacijos metu.

„Taip yra greičiausiai dėl to, kad odontologui nepavyko tiksliai pataikyti ir šalia nervo suleisti vietinio anestetiko. O tai gali nutikti dėl anatominių žandikaulio ypatumų, kurie trukdo vaistui pasiekti nervą ir sukelti nejautrą. Tačiau verta žinoti, kad šiandien vietiniai anestetikai yra gerokai stipresni, ir pacientai įprastai skausmo nebejaučia“, – pastebi specialistas.

Kita vertus, kaip ir visų medikų praktikoje, taip ir odontologijoje, gali įvykti netikėtų komplikacijų, nors ir labai retų. Profesorius R. Kubilius sako, kad, kai anestezijos metu adata praduria burnos gleivinę, iš anksto negali žinoti, kokie ten yra anatominiai ypatumai. Pavyzdžiui, jeigu netyčia bus pradurta kraujagyslė, kitą dieną žmogus ateis į darbą su mėlyne ant veido.

„Tarkime, gydant viršutinio žandikaulio dantis, atlikus gumburinę nejautrą, dėl vietinio anestetiko veikimo netgi gali sutrikti regėjimas, atliekant nejautrą apatiniame žandikaulyje, dėl per giliai prastumtos adatos gali įvykti veido raumenų paralyžius. Bet šie nemalonūs dalykai praeina pasibaigus vietinio anestetiko veikimui. Svarbu, kad pacientui būtų gerai paaiškinta, jog tai laikina“, – pasakoja profesorius.

Abipusio ryšio nauda

Vis dėlto yra žmonių, kurie labai bijo dantų gydymo ar burnos operacijų. R. Kubilius skaičiuoja, kad maždaug kas dešimtas pacientas sunkiai leidžiasi atlikti vietinę nejautrą.

„Pas mane, kaip chirurgą, tikrai nė vienas pacientas neateina kaip į šventę. Tačiau abiem pusėms norisi, kad procedūros būtų beskausmės. Šiandien tam sukurta visa aibė priemonių“, – tikina ekspertas.

Odontologo kabineto paniškai bijantiesiems jis pataria... likus valandai iki vizito, išgerti raminamųjų, pavyzdžiui, kad ir valerijono lašų ar jo tabletę. O jeigu tai nepadeda, pacientas yra labilios nervų sistemos, tuomet jis gali būti nukreipiamas narkozei arba sedacijai.

Svarbiausia, pasitikėti gydytoju, nenuslėpti savo sveikatos problemų ir suprasti, kad specialistas visada nori tik padėti. „Kuo ryšys artimesnis, kuo pacientas labiau pasitiki odontologu, tuo rezultatai tikrai bus geresni“, – pataria prof. R. Kubilius.

Partnerio turinys

Asociatyvi 123rf nuotr.