Aplinkos ministras ketvirtadienį kartu su Vilniaus vicemeru Andriumi Grigoniu bei Lietuvos savivaldybių asociacijos laikinai prezidento pareigas einančiu Plungės meru Audriumi Klišoniu pristatė prieš pustrečių metų pradėtos valstybinės žemės perdavimo savivaldybėms rezultatus.
Įgyvendinant šią žemės reformą keistas Žemės įstatymas ir priimti šio įstatymo pataisas įgyvendinantys teisės aktai.
Po reformos savivaldybėms perduota daugiau kaip 112 tūkst. ha valstybinės žemės miestų ir miestelių teritorijose (55 tūkst. sklypų, 67 tūkst. ha nesuformuotų valstybinės žemės plotų).
Dabar savivaldybės galės sudaryti šios žemės nuomos sutartis, formuoti sklypus, nustatyti servitutus, plėsti miestų rekreacines zonas, planuoti statybas, atlikti atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje apskaičiavimus.
Daugiausiai valstybinės žemės sklypų ar jų dalių bei nesuformuotos valstybinės žemės plotų perduota Vilniaus miesto savivaldybei – 7 136 sklypai ir 7 756 ha.
„Žemės valdymo klausimai nuo šiol bus sprendžiami ir daug skaidriau, nes visi sprendimai turės būti tvirtinami miestų tarybose, tai reiškia, kad parengti sprendimai dar iki jų priėmimo bus vieši”, - skaidrumo aspektą pabrėžė aplinkos ministras.
AM atkreipia dėmesį, kad pertvarka įvykdyta ir Žemės informacinėje sistemoje (ŽIS). Planuojustatau.lt viešai neatlygintinai skelbiami duomenys apie visą valstybinę žemę, tiek suformuotą sklypais, tiek nesuformuotą. Nuo šių metų vasario mėnesio planuojustatau.lt galima matyti ir pokyčius žemės valdyme: kaip keičiasi žemės patikėtiniai, suformuojami nauji sklypai.
Žemės naudojimo pagal paskirtį ir tinkamose ribose kontrolę nuo šiol vykdys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
LSA sveikina pagaliau įvykdytą žemės reformą
Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) pabrėžia, kad nuo šiol šalies savivaldybės ne tik turės daugiau įrankių pritraukti investuotojus, bet ir galės įveiklinti šią žemę taip, kad ji geriausiai tarnautų gyventojams, o žemės valdymo procesai tarptų skaidresni ir sklandesni.
„Lietuvos savivaldai tai istorinis laimėjimas – Lietuvos savivaldybių asociacijos jo siekė daugiau nei 20 metų. Visos savivaldybės, kurios nuo šiandien gali pilnai disponuoti valstybės žeme miestuose ir miesteliuose, pagaliau turės visus įrankius daryti tai, ką ir turi daryti vietos valdžia – efektyviai planuoti vietos teritorijas ir kurti geresnę viešojo gyvenimo kokybę gyventojams. Galimybių bus iš tiesų daugiau – dabar daug lengviau galėsime rasti sklypą naujam darželiui ar mokyklai, kokybiškai sutvarkyti ežero pakrantę, rasti tinkamą vietą antžeminiams konteineriams, jau nekalbant apie glaudesnį bendradarbiavimą su verslu“, – sako laikinai LSA prezidento pareigas einantis Plungės rajono meras Audrius Klišonis.
Pasak jo, šis pokytis padės į Lietuvą pritraukti dar daugiau investuotojų, o tai ypač svarbu kalbant apie šalies regionų konkurencingumą, darbo vietų kūrimą, ekonominės ir socialinės atskirties mažinimą. Disponuodamos savo teritorijoje esančia žeme, savivaldybės galės potencialiam investuotojui pasiūlyti tinkamiausias sąlygas, ir, svarbiausia, užtikrinti sklandų bei greitą biurokratinių procedūrų derinimą.
A. Klišonio teigimu, žemės reforma suteiks daugiau skaidrumo, nes sprendimus dėl žemės priims savivaldybės, o kontrolę užtikrins NŽT, kuri iki šiol atliko abu veiksmus. Be to, savivaldybių sprendimai dėl žemės nuomos ir panaudos bus priimami savivaldybės tarybose, tad bus vieši ir prienami gyventojams.
„Tai bene didžiausia tokio masto reforma Rytų Europoje, ir tai suteikia mums konkurencinį pranašumą. Todėl vertiname tai, kad dabartinė Vyriausybė įvykdė savo prieš beveik ketverius metus duotą įsipareigojimą. Savivaldybės priima valstybinės žemės perdavimą kaip pasitikėjimo ženklą ir yra pasirengusios pateisinti joms suteiktą atsakomybę“, – sakė A. Klišonis. Jis tai pat pridūrė, kad sėkmingai įgyvendinus reformos tikslus, galima būtų pradėti diskusijas Vyriausybėje ir Seime dėl likusios kaimiškųjų teritorijų valstybinės žemės perdavimo.
ŪP portalo inf.
ŪP redakcijos nuotr.