„Oktoberfeste“ linksma, tačiau alaus pramonė nesidžiaugia

Paradas

Legendinis „Oktoberfest“ vyksta rugsėjo 20 – spalio 5 dienomis. Šiemet tai bus 190-asis festivalis ir tradiciškai pagrindiniai reginiai vyksta Miuncheno Theresienwiese aikštėje.

„Oktoberfest“ – ne tik alus. Pirmiausia – tai miesto ir folkloro šventė. Kaip skelbia festivalio tinklapis, kiekvienais metais daugiau nei 9000 dalyvių, suskirstytų į 60 procesijų, žygiuoja nuo Makso II paminklo per Miuncheno miesto centrą iki Theresienwiese. Taip įspūdingai demonstruojama tradicinių Bavarijos kostiumų, papročių ir liaudies šokių įvairovė. Šiemet paradą stebėjo daugiau nei 250 000 žiūrovų.

Eisenos priekyje tradiciškai jojo Miuncheno raitoji policija, kurią 1898 m. įkūrė Bavarijos princas regentas Luitpoldas. Tuomet sekė dar 1924-aisiais įkurtas Nördlingeno berniukų orkestras – tai 70 jaunų pučiamųjų instrumentų muzikantų, vilkinčių istorines XVII a. uniformas, lydimų būgnininkų korpuso. Miesto emblemą ir heraldinę figūrą – „Münchner Kindl“ – šiais metais įkūnijo aktorė Franziska Inselkammer, kuri jojo ant žirgo iš „Spaten“ alaus daryklos ir vedė likusią eiseną.
Vėliau rikiavosi šventinė Miuncheno mero Dieterio Reiterio ir jo žmonos Petros karieta, o po jos žygiavo istorinė Miuncheno miesto sargyba. Savo karietoje taip pat važiavo Bavarijos ministras pirmininkas dr. Markusas Söderis ir jo žmona Karin Baumüller-Söder. Eisenoje dalyvavo daugybė orkestrų, raitelių, vežimų, karietų ir šaulių, kurie kartu sukūrė įspūdingą Bavarijos tradicijų ir bendruomenės įvaizdį.

Šios eisenos ištakos siekia 1835 m., kai buvo surengtas pirmasis didingas paradas, skirtas karaliaus Liudviko I ir Bavarijos Teresės sidabrinėms vestuvėms bei 25-osioms „Oktoberfesto“ metinėms paminėti.

Atkimšo statinę

Miuncheno meras Dieteris Reiteris atkimšo pirmąją statinę, oficialiai atidarydamas 190-ąjį „Oktoberfestą“. Laikantis tradicijos, pirmasis bokalas atiteko Bavarijos ministrui pirmininkui Markusui Söderiui.

Pirmieji lankytojai į festivalio teritoriją plūdo jau 9 val. ryto. Atidarymo dieną festivalio palapinės bei paviljonai iki pietų jau buvo visiškai užimti. Net atviruose „alaus soduose“ beveik nebuvo vietos. Kaip ir praėjusiais metais, festivalio teritorija buvo perpildyta. Nepaisant to, vyravo rami ir šventinė atmosfera. Kol kas didelių incidentų nebuvo – visur iki šiol vyrauja šventinė nuotaika ir alus liejasi laisvai.

„Oktoberfest“ festivalyje yra 14 didelių ir 21 mažesnis paviljonas, kuriuos dalijasi įvairios alaus daryklos, o taip pat trys festivalio organizatorių paviljonai istorinėje šventės dalyje. Be gausybės alaus rūšių čia lankytojus vilioja ir tradiciniai bavariški skanėstai: sotūs mėsos bei sūrių užkandžiai, gardžiai paruošti žirniai, kepta paukštiena, įvairiausi žuvies patiekalai, kiaulės kojos, ausys bei įvairiausios dešros... Platesnis asortimentas pateikiamas oficialioje paviljonų apžvalgoje.

Žinoma, kiekviename paviljone gyvai koncertuoja įvairūs atlikėjai, o lankytojai čia išgirs viską – nuo folkloro iki trankaus roko ritmų.

Pramogos ir naujovės

„Oktoberfesto“ šeimininkai, kaip ir kasmet, pasirūpino, jog festivalio lankytojai ne tik gertų alų, bet ir atrastų įvairių pramogų.

Jau rugsėjo 20 d. „Oide Wiesn“ muziejuje atidaryta paroda nušviečia festivalio fotografijos raidą nuo jos pradžios XIX a. iki skaitmeninės dabarties.

Atidarytas ir vadinamasis Vaiduoklių urvas (Geisterhöhle), kuris skirtas šeimų pramogai ir yra tapęs privalomu festivalio atributu, veikiančiu čia nuo 1965 m. Jis siūlo jaudinantį siaubo ir nuotykių mišinį, o čia instaliuoti įmantrūs vaizdai ir šiurpūs efektai nepalieka abejingų.

Veikia ir legendinis vandens pramogų parkas „Happy Sailor“, pastatytas dar 1979 m., itin mėgiamas vaikų ir gausiai lankomas šeimų.

Didelio aukščio mėgėjams festivalyje skirtos keturiose „Sky Lift“ gondolos, kuriose svečiai gali mėgautis miesto vaizdu iš 71 metro aukščio. Specialus grindų langas leidžia matyti apačioje esančią festivalio teritoriją. Kiekviena gondola talpina 20 žmonių.

Populiarus ir vaikams skirtas atrakcionas „Die Montgolfiere“ – tai aukšta karuselė, savo oro baliono dizainu viliojanti visus, norinčius paskraidyti. Čia sumontuotos gondolos švelniai kyla ant stiebo į 8,5 metro aukštį.

Tarp kulinarinių naujovių yra ir Oliverio Kremso „Breznbäckerei“, esanti Strasse 4 Ost 4. „Breznbäckerei“ – tai kepyklėlė, kurioje vietoje ruošiami įvairūs švieži riestainiai. Siūlomi itin kūrybingi riestainiai – nuo ​​klasikinių iki visaip pagardintų.

Nerimą kelianti tendencija

Tačiau šventinę nuotaiką aludariams temdo faktas, jog alaus pardavimai Vokietijoje kasmet mažėja, o alaus pramonė perspėja apie bankrotų bangą. Alaus darytojų asociacija su dideliu nerimu vertina šią tendenciją: alaus pardavimai Vokietijoje 2025 m. pirmąjį pusmetį buvo mažesni nei bet kada anksčiau nuo matavimų pradžios – pirmą kartą per daugiau nei 30 metų pardavimų apimtis nukrito žemiau keturių milijardų litrų ribos. Pasak federalinės statistikos tarnybos, pardavimai, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, sumažėjo 6,3 proc. iki 3,9 milijardo litrų.

Keturi penktadaliai (81,9 proc.) visų alaus pardavimų pirmąjį šių metų pusmetį buvo skirti vidaus vartojimui. Pardavimai čia sumažėjo 6,1 proc. Likęs alus buvo eksportuotas – kritimas čia siekė 7,1 proc. Eksportas į ES šalis sumažėjo 5,0 proc., o į trečiąsias šalis – 9,9 proc.

Alaus darytojų asociacija pareiškė, kad „su dideliu susirūpinimu vertina dramatiškai didėjančią geopolitinę riziką ir didėjantį neapibrėžtumą eksporto rinkose“. Prieštaringai vertinamas ES ir JAV muitų susitarimas gerokai padidins spaudimą eksportuojančioms Vokietijos alaus darykloms – JAV yra antra pagal dydį trečiosios šalies rinka Vokietijos alaus darykloms.

Asociacija kalba apie „itin įtemptus metus“, nes beveik 1500 alaus daryklų Vokietijoje ir toliau patiria „nepaprastai didelį sąnaudų spaudimą“ – žaliavų, energijos, personalo, pakuočių ir logistikos išlaidos nuolat auga.

Vis dėlto alaus darykloms atsiranda ir nedidelė vilties kibirkštėlė: alaus mišinių – alaus, sumaišyto su limonadu, kola, vaisių sultimis ir kitais nealkoholiniais priedais – pardavimai pirmąjį pusmetį ženkliai išaugo. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, mišinių parduota 8,0 proc. daugiau. Tačiau jie sudarė 220,8 mln. litrų, t. y. tik 5,6 proc. visų alaus pardavimų.

Bankrotai

Ekspertai netgi tikisi alaus daryklų bankrotų bangos. „Alaus daryklos kris kaip musės nuo sienos“, – sako Stefanas Blaschakas, „Oettinger“ generalinis direktorius. „Alaus daryklų pasaulis griūva, beveik kiekvieną dieną matome mažesnių įmonių bankrotus, tačiau tai paveiks ir didesnes.“

Paskutinis pavyzdys: Saksonijos-Anhalto žemėje įsikūrusi „Landsberger“ alaus darykla metų pabaigoje nutrauks gamybą, pranešė jos generalinė direktorė Jenny Thormann. Tai dar vienas alaus darymo verslas, kurį paveikė didėjančios išlaidos ir mažėjanti paklausa.

Taip artėja 28 metų istorijos pabaiga. Alaus darykla pirmąjį alų išpilstė 1997 m. kovo mėn. Tačiau pati bendrovė yra gerokai senesnė. Salyklo gamykla čia buvo įkurta 1871 m. Bendrovė rėmėsi glaudžiais regioniniais ryšiais, o jos produktai buvo tiekiami vietoje – atstumai iki ūkininkų ir tiekėjų buvo ne daugiau kaip 80 kilometrų.

Pramonės atstovai perspėja, kad bankrotų skaičius tik didės. „Padidėjusios žaliavų, energijos, personalo ir logistikos kainos kelia spaudimą įmonėms“, – teigia Vokietijos aludarių asociacijos (DBB) generalinis direktorius Holgeris Eichele. „Kita vertus, jos tuo pat metu jaučia vartotojų nenoro išlaidauti poveikį“, – pridūrė jis, pažymėdamas, kad „didelė infliacija ir prastos vartotojų nuotaikos“ daro didelę įtaką restoranų ir mažmeninės prekybos sektoriams.

Parengė Ričardas Čekutis