Kaunas -9,9 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 19 Sau 2026
Kaunas -9,9 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 19 Sau 2026




Olandijoje agurkus šiltnamyje augina dirbtinis intelektas

2023/08/15


Padidink tekstą

Kino filmuose daug karų matyta situacija, kai sėkmingą kosminio laivo skrydį kontroliuoja kompiuteris, jau gana greitai gali nusileisti ant žemės. Olandijoje įgyvendinamas projektas – kuriamas autonominis šiltnamis, valdomas dirbtinio intelekto. Siekiama, kad naujausiomis agronomijos žiniomis ir geriausia patirtimi pagrįsti algoritmai savo žinion perimtų visą augalų augimo ir derliaus brandinimo procesą.

Algoritmai valdys visą procesą

Pasaulio mokslininkai ir agrarininkai jau kuris laikas kelia klausimą, kaip su kuo mažesnėmis sąnaudomis užauginti kuo didesnį ir kokybiškesnį derlių. Šiltnamiuose auginant daržo ir sodo gėrybes galima išvengti dėl gamtos stichijų patiriamų nuostolių, o įrengiant vertikaliąsias lysves – sutaupyti daug vietos. Tačiau baiminamasi, kad ateityje gali būti vis mažiau profesionalių agronomų, galinčių ūkininkauti stambiuose verslo ūkiuose. Tad į pagalbą siekiama pasitelkti dirbtinį intelektą.

Vienas iš žingsnių siekiant šio tikslo yra viešos ir privačios partnerystės AGROS projektas „Autonominio šiltnamio link“ („Towards an autonomous greenhouse“). Vageningeno universiteto Šiltnamių sodininkystės verslo padalinio mokslininkai kartu su verslo partneriais kuria šiltnamį, kuriame auginimas būtų valdomas nuotoliniu būdu dirbtinio intelekto pagalba. Šis Olandijos universitetas yra vienas žymiausių pasaulyje maisto ir mitybos mokslinių tyrimų centras.

Mokslininkų komandos vizija – autonominis šiltnamis, kuriame patyrusio augintojo ekspertines žinias keičia dirbtinis intelektas. Nors algoritmas šiuo metu orientuotas auginti agurkus, siekiama, kad autonominio auginimo sistemos būtų universalios ir tiktų bet kokiam šiltnamiui, bet kokiame pasaulio krašte.

Projekto vadovė Anja Dieleman, 2022 m. pristatydama idėją universiteto bendruomenei, teigė, kad būtinos sąlygos yra išsamios žinios apie pasėlių fiziologiją, tikslūs jutikliai, galintys išmatuoti atitinkamas pasėlių savybes, ir pažangūs algoritmai, leidžiantys autonomiškai valdyti šiltnamį.

Pirmiausia mokslininkai, naudodami jutiklius, rinko duomenis, o dabar juos naudoja, kurdami augalų auginimui pritaikytą intelektualų algoritmą. Nauji modeliu pagrįsti valdymo algoritmai gali savarankiškai reguliuoti sąlygas šiltnamyje ir užtikrinti auginimo procesą.

Išmanūs algoritmai ir jutikliai stebi svarbiausias augalų charakteristikas ir sprendžia, ko konkrečiu metu reikia, kad būtų išaugintas gausus ir kokybiškas derlius.

Trys eksperimentinės erdvės – trys valdikliai

Naujienų portalo kasalsenergiebron.nl po metų pakalbinta projekto vadovė papasakojo, kad šiuo metu, sujungus žinias apie agurkų auginimą, jutiklius ir išmaniuosius algoritmus, atliekamas itin svarbus bandymas. Trijose skirtinguose šiltnamiuose, kuriuose auginami ‘Hi-Power’ veislės agurkai, taikomi trys skirtingi valdikliai. Viename skyriuje autonominiam valdymui taikomas „Digital Twin“ algoritmas, kitame – „Reforcement Learning“ algoritmas.

Trečiame skyriuje, kurį mokslininkai vadina etaloniniu, auginimą kontroliuoja pasėlių ir drėkinimo ekspertų grupė. Šiame skyriuje dirbančių ekspertų grupė iš AGROS partnerių įmonių yra bandymo rezultatų atskaitos pagrindas. Didelę patirtį sukaupę augintojai prižiūri agurkus, taikydami naujausias agronomijos žinias ir geriausią patirtį.

„Digital Twin“ algoritmas valdo viską: šildymo temperatūrą, nustato, kada reikia laistyti, kada įjungiamos ir išjungiamos šviesos, kokia CO2 koncentracija turėtų būti pasiekta šiltnamyje, net formuoja augalų auginimo strategiją.

„Reforcement Learning“ algoritmas yra išmokytas kontroliuoti šiltnamio klimatą. Atlikdama milijonus modeliavimų, dirbtinio intelekto forma išmoko optimaliai valdyti šiltnamio klimatą.

Kol kas bandymas tęsiamas ir situacija šiltnamiuose akylai stebima. Tiek mokslininkams, tiek jų partneriams smalsu, kuriame skyriuje agurkų auginimo sezonas bus sėkmingiausias, tačiau rezultatų dar teks palaukti.

 

Parengta pagal Vageningeno universiteto ir kasalsenergiebron.nl informaciją

Asociatyvi 123rf nuotrauka

Dalintis
2026/01/19

Žemės kainą kelia ir verslai, ir vietos politikai

Mus aplankiusi tradicinė lietuviška žiema žemdirbiams suteikė tikrą atokvėpį. Todėl yra laiko pasidomėti žemės ūkio paskirties žemės, t. y. tos žemelės, kuri pinigais maitina žemdirbius, o maisto produktais – visus valgytojus, pardavi...
2026/01/19

A. Jonaitytė-Karalienė: Metinių pokalbių neužtenka – svarbiausia, kaip kalbamės visus metus

Metinių pokalbių tema organizacijose neišsemiama. Kuriantis naujoms įmonėms ar sparčiai augant, kurį laiką buvo manoma, kad metiniai pokalbiai yra atgyvenę – per ilgas laikotarpis kalbėtis apie pasiekimus, todėl esą būtini reguliarūs ...
2026/01/19

Nematomi priešai

Šiandien pasaulyje žinoma daugiau kaip 200 parazitinių ligų, keliančių realų pavojų žmogaus sveikatai, o jų platintojais dažnai tampa tiek laukiniai, tiek naminiai gyvūnai. Kova sudėtinga, nes parazitai dažnai lieka nepastebėti – jie ...
2026/01/19

Lietuvos paštas: UPP išskaidymas reikštų brangesnes paslaugas

Visoje Europoje sparčiai mažėjant popierinių laiškų kiekiams ir augant siuntų rinkai, diskusijos dėl universaliosios pašto paslaugos (UPP) ateities intensyvėja ir Lietuvoje. Lietuvos paštas pabrėžia, kad nepaisant pokyčių, val...
2026/01/19

Valdovų rūmuose eksponuojama XVI–XVII a. gertuvė

Archeologinėje medžiagoje galima rasti ne vieną daiktą, kurio išvaizda, keičiantis šimtmečiams, beveik nekinta. Bėgant laikui atsiranda naujų žaliavų, iš kurių šie daiktai yra gaminami, bet jų paskirtis ir forma i&scaro...
2026/01/19

Medžius galima genėti ir žiemą

Prasidėjus žiemai susizgribote, kad nespėjote sode atlikti genėjimo darbų, tad nusprendėte juos atidėti iki pavasario? Arboristas Renaldas Žilinskas sako, kad būtinybės atidėlioti nėra – jei leidžia oro sąlygos, medžius genėti galima ir žiem...
2026/01/19

Kovai su klimato kaita – 552 mln. eurų

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos 2026–2029 m. Klimato kaitos programos investicijų planui, kuriame 552 mln. eurų bus skirta klimato kaitos švelninimo priemonėms finansuoti.
2026/01/19

Įsigaliojo griežtesni reikalavimai upių tvarkymo darbams ir atsakomybė už jų nesilaikymą

Nuo sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir Aplinkos apsaugos įstatymai, kuriais įtvirtinta griežtesnė upių apsauga, atliekant jų tvarkymo bei gilinimo darbus. 1 kilometro ir ilgesniame ru...