Olandų paukštininkystės sektorius suka nauju keliu – ar nebus bėdų?

Nyderlandų paukštienos perdirbimo pramonės asociacija NEPLUVI pastebi, kad viščiukų skaičius Nyderlanduose „žymiai sumažėjo“. Pasak asociacijos pirmininko Gerto-Jano Oplaato, tai lėmė lėto auginimo viščiukų paklausa ir aukščiausius gyvūnų gerovės standartus atitinkantys gamybos metodai, rašoma portale Nieuwe Oogst.

„Nepluvi“ vadovas teigia, kad daugelis paukštynų renkasi lėtą auganimą, kai viščiukai auginami didesniuose aptvaruose ir ilgiau nei įprastai. Tokie broileriai per dieną paauga ne daugiau nei 30–40 g, produkcija ženkliama Geresnio gyvenimo kokybės ženklu. Tokie viščiukai esti daug sveikesni, nes užtikrinama jų gerovė. Tačiau individams suteikiant didesnį plotą ir pailginus gyvenimo trukmę, bendras užauginamų mėsinių viščiukų skaičius susitraukė net 40 proc.

Tai gana keistai atrodo pagal pasaulines paukštienos paklausos augimo tendencijas. Pasak NEPLUVI pirmininko, rinkų tyrėjai prognozuoja, kad daugiausia dėl pasaulio gyventojų skaičiaus augimo paukštienos paklausa iki 2050 m. padidės 50 proc. Todėl perėjimas prie lėto augimo ir tvaresnių metodų turi „unikalią perspektyvą“, bene pirmieji ES pajuto ir pradėjo nerimauti olandai.

Nyderlandų statistikos tarnybos (CBS) duomenimis, rinkai pateikiamų viščiukų broilerių kreivė pastebimai svyravo jau nuo 2000 m. (tada broilerių auginta 50 936 600 vnt.). Paskui pas penkmetį jų skaičius mažėjo maždaug 5 mln., o 2015 m. vėl beveik grįžo į pirmykštes aukštumas. Pernai viščiukų broilerių skaičius vėl smuktelėjo maždaug iki 46 mln. vnt.

Atidžiai situaciją analizuojanti asociacija NEPLUVI vis tik nerimauja, kad mažėjant olandiškos produkcijos kiekiui ir jai, suprantama, brangstant, tuščią vietą užpildo atvežtinė. Dėl to asociacija kartu su Gyvūnų apsaugos draugija dar pavasarį laišku kreipėsi į Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministeriją sur raginimu neleisti importuoti iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių tokios paukštienos, kuri pagaminta laikantis žemesnių nei taikomi ES augintojams gyvūnų gerovės standartų.

„Ši nesąžiningos konkurencijos forma turi būti sustabdyta, nes netolygios sąlygos ne tik griauna Nyderlandų sektoriaus galimybes uždirbti. Toks pigus importas taip pat lėtina tvarumo procesus šalyje“, – rašoma asociacijos kreipimesi.

Organizacijos siekia atkreipti valdžios dėmesį į tai, kad olandiška paukštiena iš tiesų yra itin aukštos kokybės: atitinka daugybę papildomų teisinių reikalavimų, kurie netaikomi trečiosioms šalims. Pasaulio gyvūnų apsaugos indekse olandiška paukštiena įvertinta aukščiausiu balu. Be to, augintojų taikomi metodai leido sumažinti CO2 išmetimą į aplinką, tuo tarpu kai tokių tikslų Pietų Amerikos ar Azijos augintojai anaiptol nesiekia. Olandų paukštininkams taip pat pavyko 80 proc. sumažinti antibiotikų kiekį, paukščių organizme fiksuojamas mažas patogenų kiekis.

Nieko keista, kad dėl aukštesnių standartų besilaikantys Nyderlandų gamintojai patiria apie 40 proc. didesnes sąnaudas nei trečiųjų šalių gamintojai. Olandiška produkcija, nors ir kokybiškesnė bei sveikesnė, kainuoja brangiau, taigi jai sunkiau konkuruoti su įvežtine.

Susirūpinimą kelia tiek mėsinių viščių, tiek ir kiaušinių gamybos sektoriai.

Kreipimosi autorių nuomone, valdžia turėtų peržiūrėti Laisvosios prekybos susitarimus su Čile ir neribotą ukrainietiškos paukštienos bei kiaušinių importą be muitų. „Pagrindiniai pasaulio rinkos dalyviai, tokie kaip Brazilija, Ukraina, Tailandas, Kinija ir Argentina, kartu eksportuoja daugiau nei 550 000 000 kg paukštienos į Europą, o į Nyderlandus 2021 m. iš trečiųjų šalių jos importuota 306 000 000 kg. Kiaušinių eksporto sektoriuje pagrindiniai žaidėjai Europos rinkoje yra Ukraina, Argentina ir Indija, importas nuo 2022 m. sausio iki spalio atitinkamai siekė: 19 431 t, 2 735 t ir 1951 t“, – rašoma laiške ministerijai.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.