Orchidėjos – unikalūs gamtos kūriniai

Senosios gyventojos

Žemėje orchidėjos pradėjo augti daugiau nei prieš 120 mln. metų. V. Eicher-Lorkos teigimu, dabar jos paplitusios visoje mūsų planetoje, tačiau daugiausia auginamos atogrąžų ir paatogrąžio zonose. Orchidėjos – tik nedidelė augalijos dalis, nors orchidėjinių, tiksliau, gegužraibinių (Orchidaceae), šeimai priskiriama daugiau kaip 800 genčių ir daugiau kaip 25–35 tūkst. rūšių augalų.

Kasmet natūralioje gamtoje mokslininkų atrandamos ir aprašomos vis naujos jų rūšys. Selekcininkų dėka sukurta per 20 tūkstančių įvairių orchidėjų veislių bei hibridų, kurių gretas kasmet papildo nauji, unikalūs kultivarai. Dėl nereiklumo pastaruosius lengviau auginti ir mažiau patyrusiems gėlių mylėtojams ne tik oranžerijose, bet ir namuose.

„Išmanieji“ žiedai

Kolekcininko teigimu, pati puošniausia ir originaliausia augalo dalis – įdomūs, netaisyklingi pavieniai žiedai arba po kelis sukrauti varpos, kekės ar šluotelės formos žiedynuose. Visų orchidėjų rūšių žiedai sudaryti iš trijų vainiklapių ir trijų taurėlapių, bet skirtingų formų ir įvairių spalvų.

Ypač išsiskiria vienas apatinis vainiklapis, vadinamoji lūpa, kurioje kaupiamos kvapiosios medžiagos ir išskiriamas nektaras. V. Eicher-Lorka atkreipia dėmesį, kad toji lūpa gali būti įvairių spalvų, skirtingų formų, skirta vabzdžiams, drugeliams, vapsvoms, bitėms, musėms, taip pat mažiesiems sparnuočiams – kolibriams privilioti.

Pasak Vladimiro, šis augalas itin „išmanus“ – savo žiedo forma stengiasi atkartoti jam reikalingo apdulkintojo patelės moteriškus organus ar prisivilioti specifiniu aromatu. Toks reiškinys vadinamas mimikrija. Įvyksta lytinis aktas, po kurio sulaukiama palikuonių, ir taip pratęsiamas orchidėjų gyvavimas. Nedaugeliui tekę pastebėti jų vaisius. Tai sėklų dėžutės, pripildytos itin smulkių, plėvele aptrauktų sėklyčių. Vienoje dėžutėje jų milijonai.

Drugelių orchidėjos

V. Eicher-Lorkos teigimu, iš namuose ir oranžerijose auginamų orchidėjų bene populiariausi hibridiniai falenopsiai, jie ypač mėgstami kaip puošnūs interjero elementai. Falenopsiai dar vadinami drugelių orchidėjomis, mat išsiskleidę žiedai primena ant šakelės tupinčius drugelius.

Vladimiro nuomone, pagrindinės tokių orchidėjų populiarumo priežastys: įvairiaspalviai žiedai, raštų bei formų gama, gana gausus žiedynas, ilgas žydėjimas (ilgesnis nei 4–6 mėnesiai), šie augalai per metus žydi kelis kartus, nereiklūs aplinkos sąlygoms, sparčiai auga, gali būti įvairių dydžių – nuo visai mažyčių, vos keliolikos centimetrų aukščio, iki beveik metrą (su žiedynu) siekiančių. Visa tai užkoduota genuose, kurie gaunami iš „tėvų“ – orchidėjų, iš kurių buvo išvesti.

Falenopsių lapija tvirta, puošni, sodri, kaip ir savitą vaizdą sukuriančios orinės šaknys. Jų hibridai skaičiuojami tūkstančiais, išvesti iš rūšinių orchidėjų, natūraliai augančių Azijoje, Indijoje, Filipinuose, Australijoje šiltomis sąlygomis ūksminguose miškuose, kur apšvietimas minimalus.

Priežiūra žiemą

„Prižiūrint falenopsius būtina atsižvelgti į aplinkos temperatūros ir drėgmės, vėdinimo, apšvietimo, laistymo, tręšimo santykį, – pasakoja specialistas. – Jei kambario temperatūra 20 °C, ant palangės gali būti tik 13 °C šilumos, tad kuo vėsiau, tuo mažiau reikia laistyti, nes augalas išgarina mažiau drėgmės.“

Lietuviška žiema tamsi, tik pavasariop pradeda ilgėti ir giedrėti dienos. Kuo šviesiau, tuo aktyviau augalas vykdo fotosintezę, tuo daugiau iš garina drėgmės, o kuo mažiau šviesos – tuo mažiau drėgmės išgarina, todėl rečiau ir po mažiau reikia laistyti.

Pasak augintojo, falenopsiai neturi vandenį ir maisto medžiagas kaupiančių organų, todėl ramybės periodo beveik nėra. Jeigu žiemą nežydi, juos galima laikyti keliais laipsniais vėsesniame kambaryje ar kitoje patalpoje ir rečiau laistyti. Pasak Vladimiro, falenopsiai aktyviai auga ištisus metus, tačiau žiemą, trūkstant šviesos, auga lėčiau, todėl nereikia jų skatinti trąšomis.

Vieta. Hibridiniai falenopsiai mėgsta šviesią aplinką ir drėgną orą, žiemą geriausiai jaučiasi ant pietinės palangės. Bet vasarį padaugėja saulės šviesos, todėl augalas gali nuo jos apdegti ir vasarį, o paskui ir pavasarį, ir vasarą, tad reikia būti atidiems.

Substratas. Kolekcininkas siūlo šias orchidėjas auginti orui pralaidžiame substrate, kurio pagrindas – stambūs pušų žievės gabaliukai. Substrate neturi būti durpių! Kuo substratas pralaidesnis, tuo jis greičiau pradžiūsta. Taip pavyks išvengti užsilaikančios drėgmės skaidriame vazonėlyje. Užsilaikiusi drėgmė, per dažnas laistymas, kai šaknims neleidžiama pradžiūti, tam pa šaknų puvimo priežastimi.

Temperatūra. Pasak Vladimiro, hibridiniams falenopsiams optimali temperatūra dieną 17–27 °C, neturėtų viršyti 30 °C, nebent yra pakankamai drėgnas oras ir gera ventiliacija. Tarp dienos ir nakties esantis 4–5 °C skirtumas skatina falenopsius žydėti. Kartais žiemą ar vėdinant kambarį temperatūra nukrinta žemiau 15 °C. Tokia temperatūra augalams nekenkia, tačiau jie turi būti sausi. Falenopsiai sausomis šaknimis lengviau pakenčia vėsesnį aplinkos orą nei drėgnomis. Taigi vėdinant, atidarant langą, iš vakaro geriau jų nelaistyti.

Aplinkos drėgnumas. „Hibridiniams falenopsiams nėra būtina didelė aplinkos drėgmė, todėl jie sėkmingai auginami kambario sąlygomis, – patirtimi dalijasi specialistas. – Tačiau drėgnesnėje (50–70 proc.) aplinkoje jie jausis geriau ir bus dekoratyvesni.“ Vėdinimas. Orchidėjoms reikia šviežio oro, bet jos jautrios skersvėjams, todėl vėdinant nereikia persistengti, ypač žiemą. Stipresni augalai gali išgyventi, o silpnesni – žūti.

Tręšimas. Žiemą hibridiniai falenopsiai auga lėčiau, žiedynstiebius augina iš atsargų, taigi dar nereikia tręšti. Tręšti svarbu augalui augant. Kai nusistovi saulėtos dienos, jau galima ruoštis pradėti tręšti.

Rūta ANTANAITIENĖ

Autorės ir 123rf nuotr.

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.