Iš „molekulinių ikrų“ – trąšos nederlingam dirvožemiui

Mokslininkų tyrimų ir eksperimentų objektų tapo „molekuliniai ikrai“, o tiksliau tai, kas lieka po jų gamybos. Šie saldūs rutuliukai naudojami arbatai, kavai, desertams, jogurtams ir kokteliams. Bėda, kad gaminant juos ir kitus saldumynus susidaro sunkiai suyrančios atliekos. Bet Biologijos ir aplinkos apsaugos fakulteto mokslininkai sugalvojo, kaip šalutinius produktus panaudoti ekologinėje ekonomikoje.

Gaminant „molekulinius ikrus“ ir kitus konditerijos gaminius, pavyzdžiui, drebučius, susidaro atliekos, kuriuose yra tirštiklių ir emulsiklių. Beje, stingdančios medžiagos plačiai naudojamos ne tik konditerijoje, bet ir visoje maisto pramonėje, taip pat farmacijoje.

Konditerijos pramonės atliekos yra pakankamai švarios, tad, jei gerai suskaidomos, tampa puikia medžiaga tiek augalams, tiek mikroorganizmams augti.

Augalų fiziologijos ir biochemijos katedros tyrėjos dr. Justyna Nawrocka ir mag. Urszula Świercz-Pietrasiak sukonstravo vakuuminio srauto sistemos, skirto pirminiam skystų atliekų apdorojimui, prototipą.

Iš čia kilo idėja panaudoti gamybos atliekas uždarojo ciklo ekonomikoje, juolab kad jos netoksiškos ir sudėtyje nėra antibiotikų, sunkiųjų metalų ar kitų pavojingų medžiagų. „Kad atliekos taptų trąšomis, jos turi būti meistriškai apdorojamos“, – paaiškino dr. J. Nawrocka.

„Savo tyrime stengiamės mąstyti dvejopai – priduria mag. U. Świercz-Pietrasiak. – Pirma, norime išvalyti atliekas, kad įmonėje būtų galima pakartotinai panaudoti likusį vandenį, antra, dalį šių atliekų norime tvarkyti kaip bioproduktą ar biosubstratą augalų mitybai.“

Atliekant tyrimą į substratus, kuriuose pasėtos sėklos, buvo dedamos išvalytos ir filtruotos atliekos. Paaiškėjo, kad nederlinguose, smėlinguose ir labai pralaidžiuose dirvožemiuose kai kurios šių atliekų frakcijos padidino augalų biologinę įvairovę.

Tyrimai buvo atlikti įvairiose eksperimentinėse sistemose. Iš „molekulinių ikrų“ atliekų gamintomis trąšomis praturtintame substrate pradėjo dygti augalų sėklos, kurios nesudygo tuose substratuose, kuriuose šio komponento nebuvo. Mokslininkės mano, kad komponentas turėtų gerai veikti ir sausros zonose, nes išvalytos ir filtruotos atliekos sutirština dirvą ir ji geriau išlaiko drėgmę.

Atsižvelgiant į šio komponento potencialą, atsiveria didelė jo pritaikymo sritis. Yra galimybė plėsti tolesnius tyrimus bendradarbiaujant su užsienio partneriais.

Tyrimai vyksta jau metus, tačiau mokslininkų komanda akcentuoja, kad norint tinkamai suprasti komponento poveikį augalams, reikia 3–5 metų, mažiausiai trijų vegetacijos sezonų.

Be to, dar planuojama patikrinti, kaip produktas veiks „pavargusiame dirvožemyje“, t. y. postindustrinio užteršimo dirvoje. Tikimasi, kad jis padės žemei atsigauti.

ŪP portalo informacija

Lodzės universiteto nuotraukoje – dr. Justyna Nawrocka ir mag. Urszula Świercz-Pietrasiak vakuuminės pratekėjimo sistemos pagalba apdoroja skystas atliekas.