Ornitologai: ar ne metas keisti požiūrį į pievas ir šlapžemes?

Ypač smarkiai nukenčia tie ūkiai, kurių dirbami laukai įrengti suartose šlapynėse ar užliejamose bei derlingose pievose. Kai tokias teritorijos suaria ir intensyviai naudoja, ekstremalių liūčių metu jos praranda derlingumą, o pasėlius sunaikina vandens perteklius. Sausrų metu numelioruotose žemėse derlius nukenčia dėl perdžiūvusios žemės, mat durpžemis savo gerąsias savybes išlaiko tik pakankamos drėgmės sąlygomis. Tuo tarpu natūraliai tvarkomos – ganomos ar šienaujamos, pievos tokiomis sąlygomis išlieka žymiai atsparesnės.

Lietuvos ornitologų draugija (LOD) akcentuoja: likusios šlapios pievos ir šlapynės nėra kliūtis žemės ūkio sektoriui – jos gali būti sprendimas. Kai šios teritorijos nėra verčiamos ariamais laukais, o naudojamos ekstensyviam ganymui ar šienavimui, jos tampa natūraliu išsigelbėjimu nuo klimato ekstremumų. Trumpai užliejus, žolė greitai atsinaujina, galvijai gali grįžti ganytis, o žemė išlieka produktyvi be brangiai kainuojančių derlingumo atstatymo darbų. Tuo tarpu sausrų atveju, jose pakanka drėgmės geram žolės augimui. Natūralios, ganomos pievos nereikalauja sudėtingos ir brangios priežiūros – jos išlaiko produktyvumą, prisitaiko prie oro sąlygų ir teikia naudą tiek gamtai, tiek ūkininkams. 

„Laikas baigti arti šlapias pievas. Klimatas rodo, kad ūkininkavimas prieš gamtą ilgainiui atsisuka prieš patį ūkininką. Išsaugodami natūralias pievas ir šlapynes, padedame nykstantiems paukščiams ir visai biologinei įvairovei, tiek padedame stabdyti žmogaus sukeltus klimato kaitos procesus. O tuo pačiu, ūkininkaudami pievose ir šlapynėse jų nesunaikinant, užtikriname savo ūkių pragyvenimo šaltinį“, – sako ornitologas Liutauras Raudonikis.

Lietuvos ornitologų draugija skatina ir palaiko tvarų, ekstensyvų ūkininkavimą, kuris prisideda prie gamtosaugos ir klimato kaitos tikslų bei užtikrina ūkių gyvybingumą. Tam tikslui Draugija kartu su partneriais, pasitelkdama ES aplinkosauginės programos LIFE projektą „Life Farms for Birds“, padeda vietos ūkininkams kurti demonstracinius mėsinių galvijų ūkius ir dalijasi patirtimi su kitais ūkininkais, rodydama gerąsias praktikas, leidžiančias gamtai ir ūkininkams veikti darniai. Skatinant tvarų ūkininkavimą ir diegiant mobilaus nuganymo (skolinant galvijus) iniciatyvą, gerinama retų pievų paukščių – griežlių ir tilvikinių paukščių – griciukų, raudonkojų tulikų, stulgių, o taip pat saugomų augalų bei visų gyvūnų buveinių būklė.

Moksliniai tyrimai rodo, kad klimato kaita Lietuvoje ir visoje Europoje lems vis dažnesnius ekstremalius metus – vienais metais vyraus sausros, kitais – perteklinis lietus. Tokios sąlygos reikalauja iš esmės keisti ūkininkavimo strategijas. Europos Sąjungos politika dėl gamtos atkūrimo taip pat numato atkurti dalį nusausintų šlapynių ar sunaikintų natūralių daugiamečių pievų, tam skatinant tvarius žemės naudojimo būdus.

Šiandien akivaizdu, kad prisitaikymas prie klimato kaitos nėra vien aplinkosaugos klausimas – tai tiesioginė žemdirbių ekonominės ateities garantija. Natūralios, ganomos pievos veikia kaip atsparus išteklius, leidžiantis ūkininkams išlaikyti produktyvumą net ekstremalių liūčių ar sausros metu.

LOD informacija