Oro užterštumas – nematomas mūsų visų priešas

Oro užterštumas yra rimta, visuomenės sveikatai kenkianti problema, su kuria susiduria devyni iš dešimt pasaulio gyventojų. Kalbant apie užterštą orą, greičiausiai daugelis įsivaizduojame smogą, dūmus ir blogą kvapą, tačiau tai nėra tiesa. Iš pažiūros giedras dangus ir gaivus oro gurkšnis dar nereiškia švaraus įkvepiamo oro – dažnu atveju, daugelis žmonių net nesusimąsto ir nejaučia, kad kvėpuoja užterštu oru.

Remiantis PSO (Pasaulio Sveikatos Organizacijos) pranešimais, užterštas oras kiekvienais metais yra atsakingas dėl apytiksliai 7 milijonų mirčių visame pasaulyje.

Oro tarša sukelia įvairias plaučių ligas, kvėpavimo sutrikimus bei įtakoja širdies ligas. Tankiausiai apgyvendintuose miestuose, jų gyventojai beveik nebeturi galimybių kvėpuoti švariu ir tyru oru, todėl tokiose pasaulio vietovėse, oro taršos daroma žala žmonių organizmams yra pati didžiausia.

Vykstantys globalizacijos procesai dar labiau paskatino oro taršą. Tam įtakos turėjo visame pasaulyje sparčiai vykstanti pramonės plėtra, didėjantis energijos poreikis ir žmonių mobilumas. Planetos plaučiais vadinami Amazonės miškai yra be paliovos kertami, siekiant sukurti naujus plotus žemės ūkiui ir eksportuoti medieną. Planeta  nebegali savaime išsivalyti nuo žmogaus skleidžiamos biologinės taršos, todėl norėdami sustabdyti šiuos neigiamus procesus, turėtume keisti savo gyvenimo įpročius ir pradėti atsakingiau žiūrėti į oro taršą.

Oro tarša kietosiomis dalelėmis

Oro tarša kietosiomis dalelėmis – dažna didmiesčių problema. Tai ore pakibę kietųjų ir skystųjų dalių junginiai, kuriuos sudaro įvairūs komponentai, tokie kaip rūgštys, neorganiniai junginiai, organinės cheminės medžiagos, suodžiai, metalai, dirvožemio dulkių dalelės ir įvairios biologinės medžiagos, tokios kaip žiedadulkės.

Statybų aikštelės ir miestų teritorijose veikiančios gamyklos, yra vienos iš didžiausių šios taršos skleidėjų. Prie miestų taršos kietosiomis dalelėmis prisideda ir namų ūkių skleidžiama tarša. Gyvenamųjų namų ar kitų pastatų šildymui naudojamas kietasis iškastinis kuras, toks kaip anglys ar durpės, yra ypatingai aplinką teršiantis šildymosi būdas. Aktyviausias periodas, kada ši tarša yra didžiausia – žiemos sezonas. Krentant slėgiui, išmetami dūmai lieka įkalinti virš miestų ir tokiu būdu pamažu nusėda gatvėse.

Dar viena didmiesčių problema – tai dideli transporto srautai, eismo spūstys ir aplinką teršiantys automobiliai. Siekdami sutaupyti laiką ir patogiai pasiekti savo tikslą, dauguma žmonių renkasi nuosavus automobilius. Dėl didelio automobilių skaičiaus gatvėse, miestuose dažnai kyla automobilių spūstys ir dar labiau teršiamas oras.

Geriausias šios problemos sprendimo būdas – kaip įmanoma retesnis automobilio naudojimas ir ekologiškų transporto priemonių, tokių kaip dviračiai ar elektra varomi automobiliai, pasirinkimas. Tai padaryti nėra sudėtinga, nes šiame, technologijų amžiuje, daugelį kasdienių poreikių galime patenkinti tiesiog neišeidami iš namų. Galime į namus užsisakyti mėgiamo maisto ar prekių, savo laisvalaikį leisti internete žiūrint mėgiamus filmus, žaidžiant kazino bei kitus internetinius žaidimus ar bendraujant su draugais socialiniuose tinkluose.

Oro tarša dujomis

Kitokios formos oro tarša yra įvairios aplinkai ir sveikatai neigiamą poveikį darančios dujos. Ko gero didžiausią neigiamą poveikį darančios ir šiltnamio efektą sukuriančios dujos yra anglies dvideginis. Jos yra bespalvės ir bekvapės, todėl mes jų negalime užuosti ar pamatyti. Nors jos yra reikalingos kai kurių gyvų organizmų vystymuisi, jos yra labai nuodingos ir dažniausiai kaupiasi dėl žmogaus atliekamos veiklos. Nuolat kertami miškai ir žaliųjų miesto zonų mažėjimas, įtakoja didelį oro užterštumą miestuose ir visame pasaulyje.

Dar viena dujų rūšis, teršianti orą yra sieros oksidas, kuris yra pagrindinė smogo sudedamoji dalis ir dėl kurio labai dažnai kyla rūgštiniai lietūs. Šios dujos susidaro deginant sieros turintį kurą, tokį kaip nafta ar anglis. Be to, jis natūraliai susidaro ugnikalnių išsiveržimų metu. Sieros oksidai yra labai pavojingi visai augalijai ir gyvūnijai. Rūgštiniai lietūs dažnai sugadina augalų derlių ar ištisus miškų plotus. Tuo tarpu su oru įkvepiamas sieros oksidas, gali smarkiai pažeisti plaučius ir kvėpavimo takus.

Automobilių išmetamosiose dujose yra gausu azoto oksidų. Kaip ir anglies dvideginio, pagrindinis azoto oksido šaltinis yra automobilių deginamas kuras. Azoto oksidas yra vienas iš  pavojingiausių teršalų mūsų atmosferai. Šias dujas nesunku atpažinti iš joms būdingo kvapo ir rausvai rudos spalvos.

Taigi, siekiant įveikti mūsų visų bendrą nematomą priešą – oro užterštumą, reikėtų rinktis ekologiškesnį gyvenimo būdą ir kitokį požiūrį į mus supančią gamtą.

2021-12-08