Pagelbės laivuose diegiant pažangias sistemas

Informacijai rinkti ir perduoti

Gegužės 1 d. Lietuvos laivų registre buvo registruotas 21 Lietuvos žvejybinis laivas, skirtas žuvims žvejoti jūrose bei Baltijos jūros priekrantėje. Dauguma šių laivų skaičiuoja jau ne vieną savo gyvavimo dešimtmetį ir dar nėra pilnai modernizuoti. Nors per pastaruosius 10 metų yra padaryta didelė pažanga – visi laivai, kurių ilgis 12 metrų ar didesnis, duomenis perduoda elektroninėmis ryšio sistemomis, taip pat sukurta veiksminga valdymo sistema ir speciali ryšio sistema.

„Yra daug įvairių taisyklių, reglamentuojančių žvejybą: kokiose akvatorijose galima žvejoti ir kokiais sezonais, kokių rūšių žuvis galima gaudyti, kokios yra kvotos. Vienas iš reikalavimų – norint žvejoti išskirtinėse zonose, tam tikrose akvatorijose, laivuose turi būti sumontuoti siųstuvai. Jie yra privalomi“, – pabrėžė Žuvininkystės tarnybos (ŽT) direktorius Tomas Kazlauskas. 

Jo teigimu, žvejojantys laivai yra stebimi ir kontroliuojami per palydovinio ryšio siųstuvus. ŽT darbuotojai, naudodami specialias programas, mato, kur laivai žvejoja. Žvejai privalo teikti su sugavimais susijusius duomenis, taip pat tokius, kaip laivo koordinatės, greitis, kursas. Teikiami ir žvejybos žurnalo duomenys: nurodoma, kada laivas palieka uostą, kiekvieną dieną informuojama, kiek buvo pagauta žuvies, fiksuojamas žvejybos reisas. Žvejybos duomenys teikiami vieną kartą per dieną, o laivo pozicijos – kas valandą.

Laikas atnaujinti

Būtent per palydovinius siųstuvus, kokie yra montuojami žvejybiniuose laivuose, visa informacija perduodama į ŽT valdymo centrą. Darbuotojai tą informaciją kasdien analizuoja, realiu laiku stebi laivus – ar jie vykdo ir atitinka visus reikalavimus, susijusius su ūkine veikla, prižiūri, kad sugautos žuvies kiekis neviršytų kvotos bei atskirai žuvų rūšiai skirtos kvotos. Kai pasiekiamas kvotos išnaudojimas, žvejyba yra stabdoma, o jei kvota viršijama – gali būti pradėta administracinė teisena.

„Kontrolės priemonės yra vis plečiamos, jų daugėja, nes vadovaujamasi nuostata, kad teikiant daugiau duomenų apie tiesioginę žvejybą, galima geriau užtikrinti, jog žuvys gaudomos legaliai, neviršijami leistini sugavimai, nedaroma žala gamtai ir jūrų ištekliai vartojami tausiai“, – akcentavo T. Kazlauskas.

Kadangi jau praėjo apie 10 metų nuo siųstuvų įrengimo, jie turi būti atnaujinti. Tad laukia dar vienas modernizavimo etapas – gerinamos ir modernizuojamos esamos duomenų valdymo ir žuvininkystės stebėsenos technologijos ir diegiamos naujovės, kai laivuose bus įrengiami kontrolei skirti prietaisai bei popieriniai žvejybos žurnalai bus keičiami į atitinkamos mobiliosios aplikacijos naudojimą. Šios naujos priemonės yra itin svarbios kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba.

„Anksčiau siųstuvus buvo galima įsigyti pagal valstybės panaudos sutartį, tačiau pasikeitė teisės aktai. Dabar žvejai reikalingą įrangą galės įsigyti pasinaudodami parama. Tai bus didelis jų veiklos palengvinimas, nes įranga nėra pigi. Ir nors kaina priklauso nuo gamintojo, ji vis vien siekia tūkstančius eurų. Žvejai, pasinaudoję šia parama, galės atgauti didžiąją dalį sumos, sumokėtos už siųstuvus“, – aiškino T. Kazlauskas.

Kompensacijos – iki 100 proc.

Teikti projektų įgyvendinimo planus (PĮP) galės įmonės, užsiimančios versline žvejyba jūrų vandenyse ir turinčios perleidžiamąją teisę naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai, perleidžiamąją teisę į žvejybos galimybes jūrų vandenyse arba verslinės žvejybos kitų jūrų vandenyse leidimą. PĮP privalės būti įgyvendinami be partnerių.

Didžiausia galima paramos suma vienam PĮP įgyvendinti neribojama, bet negali būti didesnė nei yra skirta lėšų priemonei. Galimas išlaidų tinkamumo laikotarpis – nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2029 m. gruodžio 31 d. Paramos intensyvumas gali siekti iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, kai PĮP teikia žvejojantys priekrantėje bei iki 75 proc. – kai teikia žvejojantys jūrų vandenyse.

Finansuojamos bus išlaidos sistemų arba prietaisų, naudojamų žvejybos kontrolės tikslais, įsigijimui arba įrengimui laivuose, informavimo apie projektą bei kitos netiesioginės projekto išlaidos būtinos projektui įgyvendinti. Projektų atrankos metu pirmumas bus teikiamas tų laivų reikalingų sistemų ir prietaisų įsigijimui ir įrengimui laivuose, kurie per paskutinius dvejus kalendorinius metus iki PĮP pateikimo metų daugiau dienų žvejojo jūroje.

Žvejybos laivas, kurio sistemų ir prietaisų įsigijimui arba įrengimui suteikta parama, bent penkerius metus nuo projekto finansavimo pabaigos negali būti perleidžiamas už Europos Sąjungos (ES) ribų ir jo vėliava negali būti pakeista į ne ES valstybės narės vėliavą.

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus priemonės „Reikalingų sistemų ir prietaisų įsigijimas ir įrengimas laivuose“ projektams įgyvendinti iki 2027 m. skirta 1 mln. Eur Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo (EJRŽAF) ir bendrojo finansavimo lėšų.

ŪP fotoinformacija