Pajūryje bitės jau darbuojasi, o Vilniaus krašte orai jų dar nelepina

Pajūrio, centrinės Lietuvos bitininkai jau džiaugiasi, kad žydinčiais pirmaisiais pavasario žiedais ir į darbą kibusiomis bitėmis. Rytinėje šalies dalyje šie procesai įsibėgėja kone dviem savaitėmis vėliau. Dvi dešimtis avilių prižiūrintis D. Noreika pasakoja, kad paprastai bičių apsiskraidymas vyksta dviem etapais. Pirmą kartą iš avilio išskrenda labai nedaug vabzdžių ir tik kai oras įšyla iki 10–12 °C, išskrenda visos.

„Dar labai svarbu, kur stovi avilys. Jeigu pavėsyje, jis įšyla mažiau ir bitės išskrenda keliomis dienomis vėliau. Aviliui stovint saulėkaitoje, žinoma, jos greičiau pajunta šilumą ir lenda laukan“, – pastebi bitininkas.

Pasak jo, kol kas dar sunku tiksliai įvertinti, kaip bitėms sekėsi peržiemoti, nes vėsokas oras neleidžia atidaryti avilių ilgesniam laikui ir juos išvalyti, bet stebėdamas pirmą apsiskraidymą matė vos vieną kitą silpnesnį vabzdį.

Pirma mintis ateinanti į galvą, kad galbūt padėjo nešalta žiema? Bet bitininkas neskuba jos girti. Šie vabzdžiai labai jautriai reaguoja į oro temperatūros permainas. Šaltesnė žiema joms net palankesnė, temperatūrai nukritus iki 10–15 °C šalčio, bitės labiau susispiečia į kamuolį ir šildosi, labiau saugosi ir, jeigu oras pavasarį įšyla greitai, jos lengvai startuoja. Bet lėtas pavasaris jas vargina.

„Vieną dieną šilta, kitą jau tarsi grįžta žiemiški orai, todėl norėdamos sušildyti avilį bitės daugiau juda. Be to, šiuo metu dedami perai, tad joms reikia sušildyti avilį iki daugiau nei 30 °C. Kuo ilgiau užsilaiko permainingi orai, tuo ilgiau bitėms tenka judėti, tai reiškia, kad išnaudoja daugiau gyvybinės energijos ir suvalgo daugiau maisto. Idealiausia, jeigu būtų tik du metų laikai – žiema ir vasara, o pereinamasis laikotarpis truktų ne ilgiau nei dvi savaites“, – šypsosi pašnekovas.

Vėluojant pavasariui, ir augalai neskuba žydėti. Vilniaus krašte kol kas net blindės žydi negausiai, todėl bitės neturi iš kur parsinešti žiedadulkių. Jose esančių baltymų šiuo metu itin reikia perams vystytis. D. Noreika pataria kiekvieną pavasarį bites papildomai pamaitinti. Dabar šeima laikosi arčiau avilio vidurio, ten, kur yra perai, silpnesnė šeima į pakraščius nesklinda, taip vienoje vietoje koncentruodama šilumą. „Nors kraštiniuose koriuose maisto dar yra, aplink bites jie gali būti jau tušti. Šeima bus stipresnė ir aktyvesnė, jeigu papildomai virš paties kamuolio įdėsime maisto“, – patikslina bitininkas.

Kai kurie bitininkai į avilį įdeda iš cukraus pudros ir medaus pagamintos kandi tešlos, gerai, kai ji praturtinta dar ir žiedadulkėmis. Tiesa, nereikėtų pamiršti, kad kandi tešlos su duonele ar praturtintos baltymais galima duoti tik jau apsiskraidžiusiems ir išsituštinusiems vabzdžiams. Kitu atveju ji gali būti net pražūtinga – bitės gali pradėti viduriuoti, jei užsitęstų šalčiai.

O štai sirupo duoti, pasak pašnekovo, dar ankstoka, jei jis pateikiamas penėtuvėse, kurias naudojame rudeniniam maitinimui. Jose sirupas atšąla ir bitės juo nesimaitina. „Tačiau naudojant sirupo paketą (plastikinį maišelį su sirupu), kurį galima uždėti ant lizdo, tai didelio skirtumo nėra, ar tai kandi tešla ar sirupas“, – pavasarinio maitinimo niuansus paaiškina D. Noreika.

Savąsias bites anksti pavasarį jis pamaitina medumi. Jo uždeda ant bičių kamuolio, apvertęs atidarytą indelį su nedidele landa, kad bitės jį pasiekti.

Asociatyvi 123rf nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.