Pakaunės žemdirbiai aptarė ūkininkavimo aktualijas

Griežtesni reikalavimai

NMA atstovė informavo, kad būtent kovo 26 d. pradėta mokėti parama už 2025 m. ūkininkams, įgyvendinantiems įsipareigojimus pagal ekologines sistemas  „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, „Tarpiniai pasėliai“, „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“, „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“. Iš viso planuojama išmokėti 57,3 mln. Eur. E. Raibytė pabrėžė, kad tie, kam patikros nėra baigtos, kol kas papilnėjusių sąskaitų nepamatys.

„2026 m. deklaravimas prasidės balandžio 13 d. ir truks iki birželio 12 d. Pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki birželio 22 d. Už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų už plotą suma bus mažinama 1 proc. Savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikoma viena darbo diena. Jei dar nežinote, ką sodinsite, paraiškoje deklaruodami pataisysite vieną ir kitą lauką“, – aiškino NMA Žemės ūkio paramos departamento direktorė.

E. Raibytė informavo, kad nuo šiol bus griežčiau tikrinami valdymo teisę pagrindžiantys dokumentai. Ji akcentavo, kad žodiniai susitarimai dėl žemės dirbimo turi būti užfiksuoti bent paprastos formos laisvu raštu, siekiant išvengti sankcijų po Europos Komisijos audito.

Pasak NMA Žemės ūkio paramos departamento direktorės, balandžio 9 d. 10 val. vyks nuotolinė deklaravimo konferencija, kurioje dalyvaus Žemės ūkio ministerijos atstovai, pristatysiantys deklaravimo taisyklių pakeitimus, Žemės ūkio duomenų centro, NMA specialistai. „Kviečiu prijungti, nes išgirsite aktualiausią šiais metais informaciją“, – ragino NMA atstovė.

NMA taip pat yra suplanavusi susitikimus su dešimties apskričių savivaldybių administracijų žemės ūkio skyrių vedėjais ir darbuotojais – jų metu bus aptartos tame regione nustatytos deklaravimo klaidos ir pateikiamos rekomendacijos.

Žinios – ir geros, ir nelabai

Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus patarėja Armina Morkeliūnė pristatė augalų apsaugos produktų registravimo aktualijas. Pernai birželį buvo sudaryta konsultacinė darbo grupė, kuri turėtų palengvinti naujų produktų ir veikliųjų medžiagų atėjimą ir registravimą Lietuvoje. Pirmajame darbo grupės susitikime aptarti daržininkų poreikiai, antrajame – grūdininkų, trečiajame – uogininkų ir sodininkų, o paskutiniame – bendra situacija.

VAT Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus patarėja informavo, kad pagal abipusio pripažinimo principą iš Lenkijos ir Čekijos nuo spalio iki gruodžio buvo įregistruota 10 produktų, o nuo gruodžio iki šios dienos – dar 6.

„Naujienos yra tokios: naujai registruotas herbicidas „Juzan Extra 100 SC“ kukurūzams, skirtas vienmetėms vienskiltėms ir dviskilėms piktžolėms naikinti, herbicidas „Penshu“, bet tik dekoratyviniams augalams, labai lauktas herbicidas „Rinpode“ dviskiltėms piktžolėms naikinti cukriniuose ir pašariniuose runkeliuose. Vienas pagrindinių naujai registruotų fungicidų – „Luna Sensation“, skirtas sodininkams ir daržininkams. Deja, jo veikimo spektras kol kas nėra labai platus, bet tai yra geriau negu nieko. Tikimės, kad ateityje veikimo spektras bus praplėstas. Taip pat atsirado naujų fungicidų, insekticidų ir repelentų – visa tai galite rasti mūsų sistemoje“, – vardijo A. Morkeliūnė.

VAT atstovė turėjo ir blogų žinių – dėl nepratęsto veikliosios medžiagos flufenaceto naudojimo iš rinkos išimami jo turintys augalų apsaugos produktai. Tai svarbus pokytis naudojantiems herbicidus su šia veikliąja medžiaga.

KRŪS pirmininkas Mindaugas Maciulevičius padėkojo VAT: „Nuoširdžiai dėkoju VAT už atvirumą. Bendromis pastangomis praėjusių metų žiemos pabaigoje buvome susirinkę čia kartu su ūkininkais iš įvairių sektorių ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos atstovais. Diskusijose sutarta, kad veikliųjų medžiagų iš tiesų trūksta, todėl VAT inicijavo nuolat veikiančią darbo grupę šiems klausimams spręsti.“

Išsiveržė į priekį

Kauno r. savivaldybė pirmoji šalyje įsteigė Melioracijos fondą bei patvirtino jo nuostatus ir yra lyderė pagal pritrauktas lėšas. Savivaldybės vadovai pabrėžia, kad prie investicijų augimo ir galimybės atnaujinti melioracijos sistemas pastebimai prisideda Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinės priemonės „Investicijos į melioracijos sistemas“ teikiamos finansinės galimybės. Savivaldybės administracija gali pretenduoti tik į vieno projekto finansavimą per metus, t. y. teikti tik vieną paraišką, todėl itin svarbus ūkininkų įsitraukimas.

Kauno r. vicemeras A. Nesteckis, prieš pradėdamas sėkmingai įgyvendintų melioracijos projektų apžvalgą, padėkojo ūkininkams. „2024 m. 1,3 mln. Eur Europos Sąjungos (ES) paramą gavo trys paraiškos, kurias teikė Jurginiškių, Vilkijos drenažo ir Liučiūnų melioracijos statinių naudotojų asociacijos, o pernai jau buvo 13 projektų, – kalbėjo vicemeras. – Kauno r. išsiveržė į priekį, ir dabar kitos savivaldybės mums pavydi baltu pavydu.“

Vicemeras įvardijo ir Kauno r. savivaldybės administracijos indėlį – pernai rekonstruota 150 km griovių, 160 pralaidų, 15 km drenažo sistemų. 2025 m. savivaldybė šiai sričiai skyrė 1,429 mln. Eur. Šiemet Melioracijos fondui numatyta 1,4 mln. Eur. Demonstruodamas skaidrę, liudijančią, kad investicijos į melioraciją pakaunėje kasmet auga, vicemeras aiškino: „Jos didėja su jūsų pagalba, todėl dar kartą dėkoju ir noriu pabrėžti, kad jūs esate tie, kurie supratote, jog melioracija reikalinga. Ir jeigu nebūtumėte padėję, nebūtume galėję pasinaudoti europinėmis lėšomis ir prisidėti prie šių darbų.“

KRŪS pirmininkas M. Maciulevičius dėkojo Kauno r. savivaldybės vadovams, pabrėždamas, kad pakaunės žemdirbiai jaučia jų paramą, jei kyla klausimų, savivaldybės administracija visada pasirengusi padėti, bendrystėje kasmet vyksta ir žemdirbių pagerbimo šventė, o konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojams šiemet net surengė išvyką į „Žaliąją savaitę“.

Pristatė būsimą pirmininką

M. Maciulevičius pristatė: „Turime svečią – kandidatą į Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkus Gedą Špakauską, nes Raimundas Juknevičius nusprendė pasitraukti. Manantiems, kad čia labai šventas postas, noriu pasakyti, kad taip nėra. LŪS pirmininkas turi tik vieną privilegiją – tarnybinį automobilį, o atlyginimo negauna, tik velnių. Skyrių pirmininkų yra visokių, nuomonių – visokių, be to, kiekvienos šakos atstovai nori, kad jų interesai būtų aukščiau kitų. Raimundui pavyko rasti kompromisą, todėl norime jam nuoširdžiai padėkoti už darbą, juolab kad nuoširdžiai tikime, kad Gedui pavyks tęsti Raimundo pradėtus darbus. Linkime didžiausios sėkmės ir dėkojame už pasiryžimą.“

Kandidatas yra LŪS vicepirmininkas, Pakruojo r. skyriaus pirmininkas, ir gegužės 22 d. garantuotai taps LŪS pirmininku, nes kiti trys kandidatai į šį postą jau pasitraukė iš rinkiminės kovos.

G. Špakauskas dėkojo KRŪS, vienam iš tų, kurie palaikė jo kandidatūrą, už pasitikėjimą. „LŪS turi būti stipriausia ir labiausiai matoma organizacija Lietuvoje. Kas ta sąjunga yra? Tai – visi mes.  Man norisi, kad jūs jaustumėte ne tik savo skyriaus, bet ir visos sąjungos pulsą. Turime būti vieningi“, – kalbėjo kandidatas į LŪS pirmininkus.

KRŪS primininkas informavo ūkininkus, kad sulaukė Lietuvos pieno gamintojų asociacijos kvietimo prisijungti prie balandžio 9 d. organizuojamos protesto akcijos Kudirkos aikštėje Vilniuje. „Protesto akcijos metu bus bandoma atkreipti visuomenės dėmesį ir paraginti valdžią spręsti pieno sektoriuje susidariusias ypač gilias problemas. Nuo pat Lietuvos įstojimo į ES mūsų šalies ūkininkams patirti nuostoliai kompensuojami mažiausiai, nes tiesioginės išmokos yra vienos mažiausių. Nerimą kelia ir trąšų brangimas, ir gresiantis pavojus jų pritrūkti. Ketinama reikalauti mažinti žymėtojo dyzelino akcizų dydžius bei peržiūrėti aplinkosauginius reikalavimus. Šiandien ūkininkai susiduria su „tobula audra“ – kaštai dideli (dyzelinas, trąšos, darbuotojų atlyginimai ir visa kita), o supirkimo kainos, tiek žalio pieno, tiek grūdų, vis dar nukritusios iki dugno“, – kalbėjo M. Maciulevičius. Kauno r. ūkininkai sutarė solidariai palaikyti akciją.

KRŪS fotoinformacija