Pakeisti įkainiai sukėlė audrą

Gavo pranešimus

Socialiniuose tinkluose ūkininkai piktinasi NMA darbu ir siunčiamais pranešimais, raginančiais grąžinti dalį tiesioginių išmokų už 2022 m. Daug ūkininkų patarimo kreipėsi į Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijos (LŽŪTA) prezidentą, buvusį NMA vadovą Eriką Bėrontą. Jis savo socialinėje paskyroje atsakė, kad yra akivaizdu, jog NMA viršijo 2022 metų tiesioginių išmokų voką ir dabar vykdo susigrąžinimus.

Priešingu atveju lauktų sankcijos ir žala biudžetui. „Patarimas būtų toks: ne grąžinti, o visiems rašyti raštus, kad sudengtų reikalaujamą grąžinti sumą su 2023 metų išmoka, kuri avansu bus mokama nuo 2023 metų spalio 16 d. Taip nereikės daryti pavedimų ir palengvinsite NMA skolų išieškojimo specialistų bei finansininkų darbą ir popierizmą. Arba visai nereaguoti, pati NMA padarys sudengimą spalį“, – patarė buvęs NMA direktorius.

„Ūkininko patarėjui“ E. Bėrontas pasakojo nesuprantantis, kaip NMA „prašovė“ tokiomis didelėmis sumomis. Anot redakcijos pašnekovo, anksčiau tiesioginių išmokų vokas būdavo viršijamas, bet labai nedidele suma. „Taip buvo atsitikę, kuomet vadovavau NMA. Tuomet reikėjo priimti sprendimą ir ministerijai siūliau paimti kelis šimtus tūstančius eurų iš biudžeto. Aiškinau, kad pinigai niekur nedings, juos išmokėsime ūkininkams ir viskas. Pinigus ūkininkai panaudos ir jie liks Lietuvoje. Kai šiemet į mane kreipėsi ūkininkai ir pamačiau, kokias sumas jiems reikia grąžinti, nesupratau, kas čia vyksta“, – kalbėjo E. Bėrontas.

Neslėpė apmaudo

Komentarus socialiniuose tinkluose rašantys ūkininkai apgailestavo, kad šioje situacijoje nėra kaltininkų. Tauragės apskrityje ūkininkaujantis Mindaugas Pocius jiems paaiškino, kad kaltininkai kaip visada yra ūkininkai. „Viskas čia yra labai paprasta. Jei ūkininkas ką nors pridirba, susimoka iš savo lėšų. Jei valdiška įstaiga – mokesčių mokėtojai, šiuo atveju – ūkininkai“, – teigė M. Pocius.

Kelmės r. ūkininkas Aurimas Butkus retoriškai klausė, ar tai normalu? Vyras mano, kad jei pasikeitė įkainiai, juos reikėjo keisti nuo šių metų, o ne atgaline data. „Jei deklaravimas yra numatytas iki birželio, tai kokį čia jovalą pradėjo daryti? Štai už šį jovalą ministras turėtų eiti, ne eiti, o skristi lauk. Kiek pamenu, premjerė sakė, kad ministro ateitis priklausys nuo pasėlių deklaravimo...“ – sakė A. Butkus.

Loreta N. (nenorėjusi viešinti savo pavardės) rašė, kad ŽŪM ir NMA turėtų dirbti žmonės, karjerą pradėję nuo žemiausio laiptelio ir buvę arčiausiai ūkininkų, o ne jaunimėlis, ponų vaikučiai ir vaikaičiai, kurie net nenumano, iš kur duona ir pyragai atsiranda. „Agentūroje kiekvienas darbuotojas dirba tik tam tikroje srityje, todėl į ūkininkams rūpimus klausimus neatsako. Kai jiems paskambini, liepia skambinti į seniūniją. O seniūnijos darbuotoja turi nusimanyti ir ekologijoje, ir augalininkystėje, ir gyvulininkystėje. Tai ko tuomet norėti?“ – piktinosi Vilkaviškio r. ūkininkė. Į diskusiją įsitraukę žemdirbiai vieni kitus ragino netylėti, o klaidą padariusius valdininkus prisiimti atsakomybę. „Metas kreiptis į europines institucijas ir parodyti, ką mūsų valdžia išdarinėja“, – apmaudo neslėpė ūkininkai.

Sunkus metas

Plungės r. ūkininkaujantis Žygimantas Kidikas ŪP sakė, kad jis dėl NMA veiksmų jau kreipėsi į teismą. „NMA atsiuntė raštą, kad privalau gražinti 7 600 Eur. Bandžiau kreiptis į agentūrą, bet darbuotojams telefonu prisiskambinti neįmanoma, į elektroniniu paštu siųstus paklausimus taip pat nepavyko gauti atsakymo. Man atrašė, kad atsiųsčiau pasirašytą raštą ir tik tuomet į jį bus atsakyta“, – dėstė jaunas ūkininkas. Anot Ž. Kidiko, NMA jam nesumokėjo visų išmokų už 2022 metus, nes išskaitė skolą.

ŪP kalbinti ūkininkai stebėjosi, kodėl NMA, jei ji pareiškėjams išmokėjo pinigus per klaidą, tos klaidos neištaiso ir nepriima visoms pusės palankių sprendimų. Zarasų r. ūkininkas Vladas sakė, kad dabar ūkininkams yra pats sunkiausias metas, nes grūdai aruoduose, jie neparduoti. „Atliekamų pinigų neturiu, iš kur paimti pinigų ir grąžinti NMA skolą? Ką agentūra galvoja apie įveltą klaidą ir ką darys, kad ateityje klaidos nepasikartotų? Ar NMA pasimokys iš savo klaidų?“ – klausimus žėrė vyras.

Tobulina tvarką

NMA Komunikacijos skyriaus vedėja Vaiva Kovaliūnienė ŪP paaiškino, kad įkainiai buvo pakeisti pagrindinei išmokai, išmokai už pirmuosius 30 hektarų, žalinimo išmokai, susietajai išmokai už baltyminių augalų plotus ir susietajai išmokai už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai. Įkainiai buvo pakoreguoti žemės ūkio ministro 2023 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 3D–386 „Dėl tiesioginių išmokų ir susietosios paramos už deklaruotus plotus mokėjimo 2022 m. pagrindinės išmokos – naujasis įkainis 77,74 Eur/ha (buvo 77,95 Eur/ha), išmoka už pirmuosius 30 ha – 74,83 Eur/ha (buvo 75,14 Eur/ha), žalinimo išmoka – 62,80 Eur/ha (buvo 63,04 Eur/ha), susietoji išmoka už baltyminių augalų plotus – 66,70 Eur/ha (buvo 66,94 Eur/ha), susietoji išmoka už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai – 158,08 Eur/ha (buvo 158,9 Eur/ha).

„Išmokų dydžiai yra nustatomi reglamento (ES) 2022/1161 priedo IV dalyje Lietuvai patvirtintą atitinkamai schemai skirtą sumą dalinant iš ploto, atitikusio išmokos skyrimo reikalavimus. Juos apskaičiuojant, visa šioms išmokoms skirta suma – finansinis vokas dalijamas iš tinkamo paramai gauti ploto. Atliekant skaičiavimus siekiama, kad ūkininkams būtų išmokėta kuo daugiau šio voko lėšų, t. y. Lietuva panaudotų visą patvirtintą atitinkamai schemai sumą, todėl įkainiai skaičiuojami net cento tikslumu. Dėl šios priežasties, jeigu tinkamas paramai gauti plotas vėliau padidėja (pvz., ūkininkai pavėluotai pateikia papildomus įrodymus dėl force majeure), įkainius reikia mažinti ir atitinkamai susigrąžinti permokėtas lėšas“, – paaiškino V. Kovaliūnienė.

Ji pažymėjo, kad 95 proc. pareiškėjų grąžintinos sumos nesudaro 100 eurų ir pagal de minimis taisyklę yra nurašomos. Iš likusių 5 proc. pareiškėjų 3 proc. skolos jau yra padengtos su buvusiais mokėjimais ir tik 2 proc. turės grąžinti permoką. Jų skolos likutis galės būti išskaičiuojamas iš būsimų NMA mokėjimų paramos gavėjui (pvz., išmokų už 2023 m. deklaruotus plotus). Taip pat klientai gali teikti prašymus dėl skolos grąžinimo dalimis. Į ŪP klausimą: „Gal valstybė galėjo padengti reikiamą sumą?“, V. Kovaliūnienė atsakė, kad NMA pagal savo kompetenciją priimti sprendimo dėl skolų padengimo valstybės biudžeto lėšomis negali. Kad ateityje nesikartotų tokios klaidos, NMA kartu su ŽŪM tobulina įkainių apskaičiavimo tvarką.

Algimanto SNARSKIO piešinys, Eriko BĖRONTO, socialinių tinklų nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.