Pakruojo gamintojus šiemet augins Japonijos saulė

„Jau dveji metai Lietuvos stipriųjų gėrimų rinka traukėsi. Tai lėmė kelis metus iš eilės kylantys akcizai Lietuvoje, tad ir gėrimų kainų atotrūkis lyginant su kaimyninėmis šalimis darosi vis patrauklesnis apsipirkimo turizmui“, – situaciją pristato Šarūnas Karalius, Pakruojo dvaro spirito varyklos ir alaus daryklos direktorius ir bendrasavininkis.

Nepaisant šių faktorių, jo valdomos bendrovės pajamos augo penktadaliu: „Tai lėmė produktų distribucijos plėtimas, kurį įgyvendinome pasirašę platinimo sutartį su gėrimų platinimo įmone „Prike Lietuva“. Pagamintų gėrimų litražas augo dar ženkliau, perlipome 60 000 litrų – taip amortizavome dalį didėjančių sąnaudų.“

Pakeliui į Tokijo uostą

Nors kol kas eksportas sudaro mažiau nei 10% bendroje pardavimų suma, čia bendrovė mato didelį potencialą augti.

Pernai varykla toliau plėtojo santykius su distributoriumi Taivanyje ir žengė į tris naujas rinkas – Latviją, Ispaniją ir Japoniją. Latvijoje Pakruojo dvaro prekinis ženklas jau žinomas ir pažįstamas dėl atvykstančių turistų iš kaimyninės šalies į dvare vykstančius renginius.

„Patekimas į pietietišką Ispaniją ir tolimąją Japoniją užtruko gerokai ilgiau, nes reikėjo susipažinti ne tik su tos šalies virtuvės ir skonio tradicijomis, bet ir pajusti kitus kultūrinius niuansus. Pagal tai stengiamės suformuoti mūsų gėrimų serviravimo rekomendacijas, taip padėdami mūsų distributoriui juos pozicionuoti ir platinti“, – pasakoja Š. Karalius.

Pirmąsias keliones į Japoniją kartu su „Baltic Gastronomy Leader“ ir jų paramos programa „Europe Shares“ varykla pradėjo dar prieš kelis metus. Teko perprasti ir stebėtis kitokiu bendravimu, suvokti itin subtilaus japoniško skonio plonybes.

„Japonijoje mūsų gėrimai jau tapo vienais geriausių atspindinčių šiuolaikinį Lietuvos skonį, nes juose persipina tradicijos ir novatoriškumas, o žaliavoms didžiąja naudojama ne tik lietuviški, bet ir pačių išauginti augalai. Tai japonai itin vertina ir nusprendė surengti sutelktinio finansavimo projektą mūsų skonių įvedimui į Japonijos rinką. Jau turime kvietimą atvykti dalyvauti rūkyto skonio patiekalų ir gėrimų festivalyje. Tad belieka sulaukti, kol pirmojo siunta keliaudama ir per dabar pavojingą Raudonąją jūrą, pasieks Tokijo uostą“, – viltingai kalba vadovas.

Šiemet bendrovė plėtros nestabdo ir sieks išlaikyti 20-30 proc. pardavimų augimą.

Nepaisant vis didesnio dėmesio lietuviškiems skoniams užsienio ir ypač Azijos rinkoje, verslininkas ne itin džiaugsmingai kalba apie vietinę rinką. „Deklaratyvūs išblaivinimo, drauge trumparegiški draudimai mūsų verslui meta nepelnytą šešėlį. Nedidelės, kraftinės daryklos visoje Europoje prisideda prie tradicinio skonio išsaugojimo, kuria darbo vietas provincijoje ir rinkai tiekia aukštos pridėtinės vertės gėrimus. Tačiau pagal dabartinius įstatymus mes net negalime paskelbti apie mūsų naujus produktus, itin sunku pasiekti vartotoją, nors tą puikiai daro didieji pasaulio koncernų atstovai, greitai sukurdami „nealkoholinius“ produktus. Taip turime papildomą naštą mažam lietuviškam verslui ir sumažėjusį konkurencingumą. Drauge tai tampa parama didiesiems gamintojams iš užsienio“, – tiki Š. Karalius.

Partnerio turinys

Asociatyvi 123rf nuotr.