Palėvenės vienuolynas keliamas naujam gyvenimui: istorija tęsiasi

Palėvenės vienuolynas (Kupiškio r.), XVII–XVIII amžiuje buvęs kultūros ir švietimo židiniu šiaurės rytų Lietuvoje, ilgus metus stovėjo apleistas. Dabar Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu čia vyksta tvarkybos darbai, pastatas prikeliamas naujam gyvenimui.

Veikė mokykla

Istorinė medžiaga byloja, kad Dominikonų bažnyčios ir vienuolyno statybas Palėvenėje fundavo apskrities teisėjas Laurynas Mykolas Odlianskis-Počobutas ir jo žmona Marijona iš Siesickių giminės. Bažnyčia buvo pradėta statyti 1676 metais, o šalia jos vienuolyno pastatai iškilo tik po šimto metų –1779-aisiais.Vienuolyno ansamblį sudarė daug įvairios paskirties statinių: vienuolių gyvenamasis namas, ūkiniai trobesiai, tarnų namai, špitolė.

XVIII–XIX amžiuje vienuolyno patalpose veikė mokykla, kurioje mokėsi ne tik vienuoliai novicijai, bet ir kiti jaunuoliai. Jie galėjo naudotis gausia, beveik du tūkstančius knygų turinčia biblioteka, kurios seniausias leidinys buvo išspausdintas 1552 metais.

Prie vienuolyno sienos pritvirtinta informacinė lentelė skelbia, kad 1753 m. rugpjūčio 5 d. čia buvo pakrikštytas Laurynas Gucevičius, vėliau tapęs garsiu architektu. Jis dvejus metus ir mokėsi vienuolyno mokykloje.

Skelbė blaivybės idėjas

Vienuolyne nuolat gyvendavo penkiolika–dvidešimt dominikonų, kurie rūpindavosi savo ir aplinkinių gyventojų švietimu. Ir nuveikė jie tikrai nemažai. Dominikonas Dominikas Sutkevičius apie 1835 metus Palėvenėje parengė  lietuvių–lenkų ir lietuvių–lotynų–lenkų kalbų žodynus. Rapolas Jasikevičius 1855–1859 m. išleido keturių tomų pamokslų rinkinį lietuvių kalba. Vyskupas Motiejus Valančius Palėvenės vienuolyne pradėjo skelbti blaivybės idėjas ir 1858 m. vizitacijos metu buvo sukurta pirma blaivybės brolija.

Kaip matyti iš šių datų, Palėvenės vienuolynas išvengė po 1831 metų sukilimo pradėto vienuolynų naikinimo. Tačiau ši sėkmė truko neilgai. Už bendradarbiavimą su 1863 metų sukilėliais Kauno gubernatorius 1865 m. įsakė panaikinti Palėvenės vienuolyną, čia gyvenusius dvidešimt vienuolių išskirstyti po kitus vienuolynus, prie bažnyčios pastoraciniam palikti tik du. Visi vienuolyno turtai buvo atimti.

Pastatai buvo perduoti kolūkiui

Uždarius Palėvenės vienuolyną, ansamblis labai sunyko. Kaip pasakojo dabar pastatus valdančios Kupiškio rajono savivaldybės administracijos  Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Vytis Zavackas, per Antrąjį pasaulinį karą vienuolynas nenukentėjo, baisiausias tarpsnis prasidėjo sovietmečiu, kai pastatai buvo perduoti kolūkiui.

Tuo metu dauguma vienuolyno patalpų buvo paverstos sandėliais, kuriuose saugoti grūdai. Kitose patalpose buvo įrengti butai kolūkio darbuotojams, kontora. Seniausioje vienuolyno dalyje, antrame aukšte nuo Lėvens upės pusės, veikė kino ir šokių salė.

Labiausiai pakenkė sovietmetis

1955 m. liepos 10 d. dėl aplaidaus elgesio vienuolyne kilo didžiulis gaisras, kuris persimetė ir į bažnyčią. Per jį visiškai sudegė vienuolyno ir bažnyčios stogai, sutrūkinėjo sienos. Vėliau vienuolyno stogas perdengtas, bažnyčios stogo atkūrimu rūpinosi kunigas Pranciškus Masilionis. 1976 metais apžiūros akte konstatuojama, jog „vienuolyno patalpos paverstos šiukšlynu“.

Sovietmečio laikotarpiu vienuolyne sunaikinti išlikę architektūros elementai – išardytos autentiškos krosnys, durys, langai, grindys. Perdažant sienas sunaikinta autentiška interjero polichromija. Stipriai pakeista planinė struktūra – įrengtos naujos pertvaros ir angos, iškirsti arba užmūryti langai ir durys.

Buvo sunaikinta viskas, kas primintų buvusio vienuolyno dvasinį ir matrialųjį gyvenimą, o pastačius naujus pastatus ir kolūkiui persikėlus, vienuolynas paliktas likimo valiai.

Išgelbėjo nuo griūties

Atgavus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. Palėvenės vienuolyno valdytoja tapo Kupiškio rajono savivaldybė, ansamblio statiniai pagaliau sulaukė pagalbos, apsaugojusios juos nuo griūties. Buvo sutvarkytas ir pritaikytas kultūrinei ir edukacinei veiklai vienuolyno svirnas, restauruotas  Šv. Dominyko bažnyčios interjeras.

2018 m. savo eilės sulaukė vienuolyno pastatas. Rengiant tvarkybos darbų projektą konstatuota – statinio būklė avarinė. Ypač stipriai buvo nukentėjęs pirmas vienuolyno aukštas, sienos iki palangių pažeistos drėgmės ir užterštos tirpiomis druskomis. Fasadų tinkas atsilupęs, sienose vėrėsi vertikalūs plyšiai. Nors langų angos buvo užkaltos, bet pro paliktus plyšius skverbėsi drėgmė, ji ardė tinką ir mūrą. Nuo kritulių mažai saugojo ir avarinės būklės stogas, pro kurio kiaurą dangą lietaus vanduo pateko ant perdangų.

Vyksta tvarkymo darbai

Įvertinus padėtį buvo parengtas tvarkybos projektas ir 2018 m. pradėti darbai. Jau sutvarkytas vienuolyno pastato stogas, fasadai, rūsio sienos.

„Sutvirtinome mūrines statinio sienas, suremontavome, restauravome fasadų plytų mūrą, užtaisėme mūro įtrūkimus, pašalinome drėgmės pažeistą fasadų tinką ir jį atkūėme. Paskui, taikydami naujausias technologijas, restauravome autentišką fasadų tinką, karnizus, angas, dekoratyvinius elementus. Pakeitėme medines stogą laikančias konstrukcijas, maksimaliai panaudodami išlikusias autentiškas; atkūrėme, suremontavome stogo dangą. Kad stogas, visas pastatas būtų geriau apsaugotas, įrengėme kritulių surinkimo sistemą. Vyksta ir pastato vidaus tvarkymo darbai: taikant naujausias technologijas restauruotas rūsio sienų ir skliautų mūras, iš dalies atkurtos pirmo ir antro aukšto medinės perdangos“, – pasakojo apie atliktus darbus Kultūros infrastruktūros centro techninės priežiūros projekto vadovas Eugenijus Tautkus.

Svarstomos įvairios panaudojimo idėjos

O kas toliau laukia vienuolyno pastato?

„Šiuo metu svarstomos įvairios idėjos, kaip buvusį vienuolyną moderniai pritaikyti šiems laikams, išsaugant unikalų šio komplekso autentiškumą ir istoriją, kad visuomenė galėtų ne tik leisti laiką, tačiau ir prisiliesti prie vienuolyno, kuris XVII–XVIII a. buvo tapęs šiaurės rytų Lietuvos kultūros ir švietimo židiniu, ilgametės istorijos“, – pakomentavo  V. Zavackas.

Palėvenės vienuolynas prieš pradedant tvarkybos darbus ir baigus juos:

Susijusios temos - skaitykite: vienuolynas, sovietmetis, restauravimas, Kultūros infrastruktūros centras