Panevėžietis aktorius L. Sėdžius priglaudė sušalusį voveriuką: „Kur einu, ten jis mane seka“

Pats prašėsi pagalbos

„Tai buvo vėlus vakaras. Ruošėmės eiti miegoti, buvo šalta, pūtė stiprus vėjas. Gyvename netoli miško ir žiūrime terasoje kažkas prabėgo – vieną kartą, kitą. Galvojome, gal koks peliukas, bet žiūrime – labai maža voverytė. Sušalusi. Ji mane pamatė, pribėgo, apsikabino koją ir per kelnes pradėjo lipti aukštyn. Tada ištiesiau ranką, ja voverytė nusileido į delną ir jame susirietė, užsiklojo uodegėle ir drebėjo“, – pasakojo L. Sėdžius.

Rūpinosi kelias paras

Namų šeimininkui neliko nieko kito, kaip tik sušalusį svečią parsinešti į namus. „Paskaitėme, kad karvės pieno duoti negalima. Turėjome migdolų pieno, pritraukėme su švirkštu ir pagirdėme“, – sakė aktorius.

Šeimininkai paruošė dėžutę, įklojo joje rankšluostį ir voverytė sėkmingai išmiegojo visą naktį. Kitą rytą jie pradėjo domėtis, kuo dar galima maitinti tokį žvėrelį.

„Skaitėme, kad galima duoti saulėgrąžų, moliūgų sėklų, bet ji nieko neėmė. Turėjome makadamijos riešutų, tai jų ir pasiūlėme. Pasiėmė į rankytes ir kuo puikiausiai skanavo. Dar nupirkome kedro riešutų, įtaisėme gertuvėlę ir taip kelias dienas pas mus ji gyveno. Ši maža voverytė, lyg kačiukas – kur einu, ten mane seka“, – šypsosi Laimutis.

Grįš į gamtą

Kodėl iki jo namų atklydo šis miško žvėrelis, L. Sėdžius tik spėlioja.

„Gal voverytės mamą nusinešė kokia varna, nes čia skraido daug didelių paukščių ir ji liko našlaite, negalėjo savimi pasirūpinti. Ji buvo labai nusilpusi. Kadangi neturime galimybės patys toliau ja rūpintis, voverytė dabar glaudžiasi pas geraširdžius žmones. Jie konsultuojasi su specialistais, veterinarais ir, kai tik sustiprės, manome, voverytė grįš į mišką“, – viliasi L. Sėdžius.

Kartais pasiklysta

Gamtininkas Selemonas Paltanavičius sako, kad pasiklydę jaunikliai gali elgtis desperatiškai.

„Jie tikrai neprašo pagalbos. Jeigu jie atklysta į namus, lygiai taip pat sėkmingai galėjo patraukti ir į kitą pusę, ypač, jeigu tai yra jauniklis. Jeigu tai dar tėvų prižiūrimas jauniklis, globojamas ir maitinamas, tada, kai nutrūksta ryšys su tėvais, ir kai jie nueina per toli nuo savo namų ir dar nesugeba grįžti atgal, prasideda desperatiškas ieškojimas. Jaunikliai puola tai ten, tai šen ir elgiasi kaip pasiklydęs žmogus neturintis atsvaros taško“, – paaiškino S. Paltanavičius.

Šiuo atveju, anot gamtininko, voveriukui pasisekė, nes jis pateko pas supratingus žmones. „Žiūrint gamtiškai ir atsižvelgiant į tokias oro sąlygas, tikėtina, kad voveriukas galėjo žūti, nes naktys tada buvo vėsios ir jaunikliams per šalta“, – teigė S. Paltanavičius.

Pasak gamtininko, gali būti daug priežasčių kodėl voveriukas atklydo pas žmones. „Galbūt stiprus vėjas išvertė medį, gal iškreipė lizdą. Dažniausiai vadoje būna bent trys, kartais – penki jaunikliai, reikia žinoti, kad tėvai visada ieško savo jauniklių“, – kalbėjo S. Paltanavičius.

Pataria, kaip elgtis

Gamtininkas primena, kad gamtoje radus jauniklį, nesvarbu ar tai būtų stirniukas ar paukščiukas, jokiais būdais nereikia jo liesti. Eidami mišku ir skleisdami garsus žmonės nubaido jauniklio tėvus, kurie visada laukia netoliese, todėl viskas ką reikia padaryti – palikti gyvūną ramybėje. Kada pavojus praeina tėvai grįžta pas jauniklius.

Jeigu žvėreliai atklysta į namus, gamtininkas sako – jais pasirūpinti yra žmonių moralės reikalas.

„Nebūtinai reikia jį paimti. Jei tai paukščiukas, galima jį įkelti į medį ar užkelti ant stogo, kad būtų saugu, kad tėvai galėtų jį maitinti ir toliau juo rūpintis“, – sako S. Paltanavičius.

Jeigu matote, kad situacija sudėtinga, gamtininkas pataria skambinti bendru pagalbos telefonu 112 ir paprašyti sujungti su gyvūnų globos centru.

„Ten visą parą dirba puikūs, jauni specialistai, kurie tikrai patars, pasakys, ką daryti, kaip elgtis, o, jeigu gyvūnas sužeistas – jį paims ir savo centre gydys bei globos, galbūt net paruoš grįžimui į gamtą“, – kalbėjo S. Paltanavičius.

Dovilė BARVIČIŪTĖ / JP.lt

Rimvydo ANČEREVIČIAUS, ŪP redakcijos archyvo, asmeninio albumo nuotraukos