Panevėžio kraštotyros muziejui padovanotas unikalus krucifiksas

Muziejui perduotas darbas – Nukryžiuotąjį vaizduojanti medžio skulptūra, instaliuota įmantrių ornamentų paveikslo rėme. Krucifiksas sukurtas mišria technika apie 2005 metus ir laikomas vienu brandesnių menininko kūrybos pavyzdžių, atskleidžiančių jo dvasines paieškas ir savitą meninį braižą.

Muziejininkų džiaugsmas ir simbolinė reikšmė

Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių kuratorė Rasa Stružienė teigia, kad ši dovana muziejui yra ypatinga tiek menine, tiek simboline prasme. Pasak jos, tai pirmasis atvejis, kai Kraštotyros muziejų pasiekė tokio pobūdžio S. Petrausko-Bitlo kūrinys, o kartu – ir viltingas ženklas, jog ateityje muziejaus rinkinius galėtų papildyti ir daugiau šio menininko darbų.

Ypatingą reikšmę dovana įgauna ir dėl pasirinkto laiko – krucifiksas muziejui perduotas prieš pat Kalėdas, kurios laikomos vienomis svarbiausių ir prasmingiausių metų švenčių.

Šeimos sprendimas įamžinti atminimą Panevėžyje

Ryšys su dailininko šeima užsimezgė dar 2019 metais, kai S. Petrausko-Bitlo žmona Romualda Petrauskienė-Merkytė persikėlė gyventi į Vilnių. Tuomet muziejininkai išsakė prašymą, kad bent dalelė menininko kūrybinio palikimo liktų gimtajame Panevėžyje.

Šis prašymas buvo išgirstas – muziejui perduotas krucifiksas tapo prasmingu menininko atminimo įamžinimu mieste.

Kūriniui muziejų perdavęs sūnus Lukas Petrauskas pabrėžė, kad šeimai svarbu, jog S. Petrausko-Bitlo atminimas Panevėžyje būtų saugomas viešojoje erdvėje ir prieinamas visuomenei.

Originali ir įvairiapusė kūrybinė asmenybė

Stasys Petrauskas-Bitlas (1950–2010) – viena ryškiausių ir originaliausių XX amžiaus antrosios pusės bei nepriklausomybės atkūrimo pradžios Panevėžio kultūros asmenybių. Jo kūrybinė veikla buvo itin plati – jis tapė, piešė, kūrė dainas, rašė lyriką, aforizmus, sentencijas, pamokslus kunigams.

Jaunystėje menininkas ištisus mėnesius praleido Ermitaže, kur studijavo klasikinės vaizduojamosios dailės meistrų kūrybą, ypač gotikos, renesanso ir baroko tapybos tradicijas. Ši patirtis vėliau tapo pagrindu savitam, lengvai atpažįstamam jo kūrybos stiliui. Neorenesansiniu braižu sukurti autoportretai, kultūros lauko asmenybių ir artimųjų portretai bei ironiški piešiniai šiandien yra pasklidę po privačias kolekcijas.

Pažintis su Tėvu Stanislovu – kūrybinis lūžis

Reikšmingu lūžiu S. Petrausko-Bitlo kūrybiniame kelyje tapo pažintis su Tėvas Stanislovas apie 1973 metus. Ši pažintis atvėrė naują menininko kūrybos etapą – jis ėmė kopijuoti šventųjų paveikslus, daugiau dėmesio skyrė sakralinei tematikai.

Gyvendamas ir kurdamas Paberžėje, menininkas galėjo atsidėti ramiam tapymui, čia taip pat užsimezgė įvairios pažintys su dvasininkais, iš kurių jis sulaukdavo užsakymų restauruoti tapybos ir skulptūros darbus.

Neprisitaikėlis, ieškojęs savos tiesos

S. Petrauskas-Bitlas buvo laikomas autsaideriu – nepaklususiu ir nenorėjusiu pritapti prie to meto sistemos. Svarbiausiais savo mokytojais jis laikė ne akademines institucijas, o gyvenimo kelyje sutiktus žmones bei nuolatines kasdienybės, kultūros ir filosofijos studijas.

Šis vidinis laisvės siekis ir savitas požiūris atsispindi ir muziejui dovanotame krucifikse, kuris nuo šiol taps reikšminga Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių dalimi ir gyvu menininko kūrybinio palikimo liudijimu.

Raimonda MIKUČIONYTĖ / JP

Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotr.