Kaunas +8,7 °C Dangus giedras
Trečiadienis, 14 Spa 2026
Kaunas +8,7 °C Dangus giedras
Trečiadienis, 14 Spa 2026




Panevėžio medelyne pradėjo veikti moderni sėklų saugykla

2026/04/03


Padidink tekstą

Lietuvos miško medžių genofondo sėklos nuo šiol bus saugomos ne tik Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Dubravos sėklų saugykloje – papildoma sėklų saugykla atidaryta Panevėžio medelyne. Siekiant supažindinti su naująja sėklų saugyklą ir kitą medelyne įdiegtą išmaniąją įrangą, medelyne surengtas šių technologijų pristatymas.

Investicija į Lietuvos miškų genetinį išsaugojimą

Panevėžio sėklų saugykla sukurta kaip Dubravos sėklų saugyklos atitikmuo ir užtikrina Lietuvos miško medžių genofondo išsaugojimą. Tai svarbi infrastruktūra, leidžianti išvengti genetinių išteklių praradimo ir užtikrinti jų tęstinumą.

„Investicijos į modernią sėklų saugojimo infrastruktūrą ir modernias medelyno technologijas kartu yra ilgalaikė investicija į Lietuvos miškų ateitį. Modernizuodami medelynų infrastruktūrą, suvaldome ne tik galimas rizikas, bet ir užtikriname lankstumą planuojant miškų atkūrimo darbus, kad kokybiški, patikrintos kilmės sodmenys Lietuvos miškus pasiektų laiku ir tinkamomis sąlygomis“, – teigė pristatyme dalyvavęs VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Renginyje apsilankęs aplinkos ministras Kastytis Žuromskas pabrėžė, kad miško genetinių išteklių apsauga yra strateginės svarbos klausimas, susijęs su šalies biologinės įvairovės išsaugojimu ir miškų atsparumu klimato kaitai.

„Lietuva yra viena miškingiausių Europos šalių, todėl mūsų pareiga – užtikrinti, kad šis turtas būtų išsaugotas ir ateities kartoms. Tam būtinas nuoseklus pasirengimas ir investicijos į miškų atkūrimą bei įveisimą. Naujoji saugykla leis užtikrinti tinkamas sąlygas genetinės įvairovės išsaugojimui, o modernizuotame medelyne taikomi pažangūs sėklų auginimo metodai garantuos kokybiškus, prie įvairių ekosistemų prisitaikančius sodmenis“, – sakė K. Žuromskas.

Pažangios sėklų saugojimo sąlygos ir infrastruktūra

Pasak VMU Medelynų padalinio vadovo Egidijaus Kaluinos, naujoji saugykla užtikrina optimalią temperatūrą ir drėgmę ilgalaikiam miško genetinių išteklių saugojimui, įskaitant ąžuolo giles bei kitas vertingas sėklas. Saugyklą sudaro dvi kameros. Pirmojoje palaikoma apie –4 °C temperatūra. Joje sėklos sandėliuojamos lentynose ir laikomos įvairių medžių bei krūmų rūšys. Antrojoje kameroje palaikoma apie –10 °C temperatūra. Pastaroji skirta sėkloms, kurioms reikalingos šaltesnės sąlygos, pavyzdžiui, buko sėkloms.

Papildomai medelynas įsigijo keturis šaldytuvus, palaikančius –20 °C temperatūrą, kuriuose sėklos gali būti saugomos mažesnėmis partijomis ilgą laiką ir naudojamos moksliniams bandymams.

Dirbtiniu intelektu grįsta sodmenų rūšiavimo linija

Saugyklos atidarymo metu svečiams pristatyta ir praėjusių metų pabaigoje Panevėžio medelyne pradėjusi veikti automatinė sodmenų rūšiavimo linija. Ši pažangi technologija laikoma pirmąja tokio tipo sistema šalies miškininkystės sektoriuje ir iš esmės keičia darbo organizavimo bei sodmenų kokybės kontrolės procesus.

E. Kaluinos teigimu, sodmenų rūšiavimo linijos darbas vykdomas tokia eiga: sodmenys iš lauko aikštelių pervežami į rūšiavimo patalpas ir robotizuotai nukreipiami į apdorojimo liniją. Joje sodmenys nuvalomi – nupučiami lapai arba džiovinami spygliai, apdorojami biologinėmis apsaugos priemonėmis, o vėliau, pasitelkus dirbtinį intelektą, tiksliai įvertinami ir suskirstomi pagal kokybę bei kitus kriterijus. Sistema automatiškai suskaičiuoja ir sugrupuoja sodmenis po 25 vienetus, taip užtikrindama tikslų paruošimą sodinimui, sumažindama rankinio darbo poreikį ir klaidų riziką. Automatinė sodmenų rūšiavimo linija nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio jau yra išrūšiavusi 1,450 mln. sodmenų.

Sodinukų auginimas – tvarių miškų pagrindas

Sodinukų auginimas yra miškininkystės pagrindas – nuo kokybiškų sodmenų priklauso būsimų miškų produktyvumas, atsparumas ligoms ir klimato kaitai bei bendras ekosistemų stabilumas. Tinkamai parinktos kilmės, genetiškai vertingi ir gerai išvystyti sodmenys lemia sėkmingą miško atkūrimą bei įveisimą, spartesnį medynų augimą ir jų ilgaamžiškumą. VMU medelynuose taikomi pažangūs auginimo metodai leidžia užtikrinti vienodą sodmenų kokybę, stiprią šaknų sistemą ir geresnį prigijimą skirtingomis augavietės sąlygomis. Tai ypač svarbu siekiant formuoti atsparius miškus, galinčius prisitaikyti prie besikeičiančio klimato ir išlaikyti biologinę įvairovę.

Modernizacija ir inovacijos medelyne

Panevėžio regioninio padalinio medelynas įkurtas 1968 m. ir per daugiau nei penkis dešimtmečius tapo vienu svarbiausių miško sodmenų auginimo ir genetinių išteklių išsaugojimo centrų Lietuvoje. Čia auginami įvairių rūšių miško sodmenys, vykdomi selekcijos bei moksliniai tyrimai, prisidedantys prie tvarių ir atsparių miškų formavimo.

Pastaraisiais metais medelynas nuosekliai modernizuojamas – diegiamos pažangios sodmenų auginimo technologijos, atnaujinama infrastruktūra ir plečiama specializuota

įranga. Čia naudojamos automatizuotos laistymo ir tręšimo sistemos, klimato kontrolės sprendimai, leidžiantys tiksliai reguliuoti augimo sąlygas, taip pat moderni sėklų paruošimo ir apdorojimo įranga.

Siekiant užtikrinti aukštą spygliuočių kokybę bei apsaugą, Panevėžio medelyne veikia ir vienintelė Lietuvoje sodmenų vaškavimo linija, apsauganti spygliuočių sodmenis nuo kenkėjų pažeidimų.

Medelyne vykdoma ne tik sodmenų auginimo veikla, bet ir miško genetinių išteklių selekcija, sėklų kokybės tyrimai, eksperimentiniai bandymai bei inovacijų diegimas praktinėje miškininkystėje. Visa tai leidžia užtikrinti aukštą sodmenų kokybę ir prisidėti prie tvarių, atsparių bei produktyvių Lietuvos miškų formavimo.

VMU į Panevėžio medelyno modernizavimą yra investavusi daugiau nei 3,8 mln. Eur.

Šiuo metu VMU veikia 12 medelynų, juose kasmet užauginama ir realizuojama apie 50 mln. kokybiškų medelių.

 

VMU informacija

Dalintis
2026/10/14

Teoriškai – strategiškai svarbus, praktiškai...

Rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Nacionalinių saugumo pagrindų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo žemės ūkis buvo įtrauktas į „svarbiausių nacionalinį saugumą užtikrinančių Lietuvos vidaus politikų“ sąrašą. Apie tai, kodėl iki &scaro...
2026/10/14

Ne vien pasipuikuoti, bet ir edukuoti

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) Prienų skyriaus vadovas Edgaras Veingertneris turėjo svajonę kada nors Prienuose surengti regiono medžioklės trofėjų parodą ir ją išpildė kartu su sutuoktine medžiotoja Paulina. Spalio 9 d. Prie...
2026/10/14

Batalijos dėl BŽŪP biudžeto – jau netrukus

Briuselyje prasideda derybos dėl žemės ūkio subsidijų nuo 2028 m. ES pirmininkaujanti Airija nori užkirsti kelią tolesniam tiesioginių išmokų mažinimui, tačiau Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas reikalauja taupyti, tame tarpe ir žemės ...
2026/10/14

Saugo ne tik aludarystės amatą, bet ir bendrystę

Pasvalys („Darbas“). 89-erių Julikas Simonaitis Kalneliškių vienkiemyje iki šiol alų daro taip, kaip jį darė jo tėvai – senuoju būdu, neskubėdamas ir nekeisdamas medinių kubilų į modernesnius indus. Tačiau jo i...
2026/10/14

Kaip maistas pasiektų gyventojus krizės metu: pasirengimą stiprina rezervas ir duomenys

Stringa maisto tiekimo grandinės, didžiuosiuose prekybos centruose ima trūkti produktų. Tai – vienas iš pratybose „Vyčio skliautas 2026“ imituotų scenarijų, privertęs ieškoti konkrečių atsakymų: kur yra reikiamų pro...
2026/10/14

Šiemet per rugsėjį šalyje įregistruota beveik 40 proc. daugiau elektromobilių nei pernai tą patį mėnesį

Lietuvoje iš viso jau įregistruoti 62 974 elektriniai lengvieji automobiliai, kai prieš metus registre jų buvo 40 276. Šiemet per rugsėjį šalyje įregistruoti 2 673 lengvieji elektriniai automobiliai – 39,5 proc. d...
2026/10/14

Vyriausybė pritarė, kad bendrijas galėtų steigti daugiau nekilnojamojo turto savininkų

Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta Aplinkos ministerijos parengtam Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo paketui, kuriuo siūloma sudaryti sąlygas didesniam ratui nekilnojamojo turto savininkų st...
2026/10/14

Burnos pakitimai: kodėl nereikėtų laukti, kol pradės skaudėti?

Negyjanti opa ar naujai atsiradęs darinys burnoje gali nesukelti skausmo, tačiau tokių pakitimų nereikėtų ignoruoti. Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) gydytojas otorinolaringologas Vytautas Junčys primena: nors dauguma jų nėra piktybiniai, vi...