Nuo lietaus nukentėjo ūkininkai bene visose seniūnijose. Vandens apsemtuose laukuose žuvo įvairūs pasėliai – pupos, kviečiai, rapsai, cukriniai runkeliai, svogūnai, bulvės.
Per 2025 metų pirmą pusmetį „VH Lietuva“ fondas ūkininkams išmokėjo per 13 mln. eurų draudimo išmokų, o beveik tokia pati draudimo išmokų suma buvo sumokėta per 2024 metus.
Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė aiškino, kad dar neturi iš rajono ūkininkų nusiskundimų dėl lietaus pasėliams padarytos žalos.
„Žinoma, ten, kur buvo smarkios liūtys, javai bus išguldyti. Tačiau dabar įvertinti padarytus nuostolius – sudėtinga. Be to, šie metai ūkininkams tikrai ne kokie – prasidėjo ekstremalia situacija dėl šalnų. Todėl sakoma, ko šalna nenušaldė, tai dabar lietus nuplaus. Žalos padariniai ir dydžiai paaiškės, kai prasidės javapjūtė. Kita vertus, šiuo metu vertiname šalnų padarytus nuostolius, nes turime nemažai prašymų ir jau esame atlikę pakartotinas laukų apžiūras žalai įvertinti. Važiavome nušalusius laukus apžiūrėti net du kartus – pirmą kartą pavasarį, o antrą kartą vasarą“, – pasakojo Z. Bakanienė ir teigė, kad sinoptikai gerų naujienų dar nepraneša.
Pasak Žemės ūkio skyriaus vedėjos, gal liūtys ir lietus nepakenks kukurūzams.
„Tačiau žirniai, pupos gali būti suguldyti. Nors miesto žmonės sako, kad žemdirbiai vis dejuoja, bet stebint gamtos anomalijas nėra ko stebėtis, kodėl ūkininkai dejuoja. Tačiau ne viskas priklauso nuo ūkininko. Beje, į mus ūkininkai kreipiasi tada, kai jau nieko nebegalima padaryti, bet reikia prisiminti, kad ilgalaikis lietus yra draudiminis įvykis. Ilgai lyjant, žemdirbiai privalo fotografuoti laukus ir naudotis „NMA agro“ programa. Mobilioji programėlė „NMA agro“ sparčiai populiarėja, nes užsitęsus ilgalaikiams lietums, žemdirbiai negalės įvykdyti įsipareigojimų supirkėjams“, – pasakojo Z. Bakanienė.
Ji priminė, kad ūkininkai turi pagrįsti, kodėl produkcijos nepristatė.
„Jie iškart duomenis apie liūčių padarytas bėdas gali siųsti Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Dar ūkininkai gali kreiptis į seniūnijas dėl įsipareigojimų nevykdymo. Žemdirbiai išsiima pažymas dėl įvykusio gamtos reiškinio, kad nebūtų taikomos sankcijos dėl sutarčių nevykdymo supirkėjams. Minėtus dokumentus ūkininkai pristato į Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmus, o iš ten gauna force majeure pažymas, kurios galioja derliaus supirkimo įmonėms, kad nebūtų taikomos sankcijos už neįvykdytus įsipareigojimus. Ūkininkams tai labai svarbu, tik reikia laiku pristatyti force majeure pažymas supirkėjams“, – akcentavo Z. Bakanienė.
Panevėžio rajono ūkininkė Milda Mikelionienė aiškino, kad liūtys vietomis apsėmė laukus.
„Lijo labai smarkiai. Dar gerai, kad liūtys ėjo ruožais. Todėl tose vietose į laukus įvažiuoti ir įeiti nėra galimybės. Tačiau į laukus, esančius aukštėliau, įeiti galima. Apsemtuose plotuose pasodinti brokoliai ir jų nupurkšti nėra galimybės – traktorių ratai klimpsta, o purkšti reikia būtinai. Kadangi brokoliai pasodinti neseniai, purkšti reikia ant drėgnos žemės, kad susidarytų plutelė. Bet purkšti ant stovinčio vandens, negalima – traktorius negali įvažiuoti“, – pasakojo ūkininkė ir teigė, kad brokolių pasodinta apie hektarą.
M. Mikelionienė augina ir Pekino kopūstus.
„Pekino kopūstai pasėti anksčiau, bet ir jų yra apsemtų – nuo kalniuko vanduo nubėgo vagomis. Tai dabar tose vietose kopūstai mirksta. Praėjusios savaitės liūtys buvo labai smarkios, tai gavome pakankamą dozę lietaus“, – aiškino ūkininkė ir teigė laukianti orų prognozės pagerėjimo.
Miežiškių seniūnijos ūkininko Kęstučio Rudžio laukuose banguoja javai, bet per smarkias liūtys daug jų buvo išguldyta.
„Kai per Jonines siautėjo smarkios liūtys, tai jos guldė javus. Ypač nukentėjo vienas laukas, į kurį buvo įsisukęs vėjas. Tačiau kokie nuostoliai bus, dabar pasakyti negaliu. Dar tik nupjovėme apie 50 ha, o turime apsėję virš 300 ha. Jeigu lietingi orai neleis kulti javų, tai nuostoliai bus nemaži – iš kviečių išplaus baltymus. Turime sutartis pristatyti antros klasės kviečius, bet jeigu kviečių klasė dar labiau kris, derliaus gali ir nepriimti. Tačiau viliuosi, kad nepasikartos 2017 metų scenarijus, kai palikome grikius, žirnius nekultus. 2022 metais buvo šlapia, bet ne taip, kaip šiais metais“, – aiškino ūkininkas ir vylėsi, kad lietingi orai baigsis.
Miežiškių seniūnijoje ūkininkaujantis Mantas Rudys prisipažino, kad skęsta bulvės ir svogūnai.
„Baltagūžių kopūstų lietus nenuplovė, bet, va, su bulvėmis ir svogūnais ne kažkas – skęsta. Bulvių turime apie 30 ha, o svogūnų iki 18 ha. Jeigu lietūs baigsis, dar turėsime iš ko raugti kopūstus. Tačiau, jeigu lis, viskas gali supūti laukuose. Praėjusios savaitės penktadienis buvo tragiškas. Liūtys skandino laukus. Dar nemačiau, kad tiek lytų. Pernai tai laistydavau – turiu įsigijęs laistymo sistemas. Šiais metais laistyti nereikia – atvirkščiai, džiovinti reikėtų. Tik dar tokie džiovintuvai neišrasti“, – išsamiai pasakojo M. Rudys.
Karsakiškio seniūnijos ūkininkas Antanas Jackevičius pasidžiaugė, kad lietus kol kas daug bėdos nepridarė.
„Drėgmės gal per daug, bet kol kulti nepradėjome, tai sunku pasakyti, kaip bus. Kur laukuose yra drenažas, ten galima įvažiuoti. Yra ir paguldytų javų, o kai kuriuose laukuose dėl drėgmės priaugo nemažai piktžolių. Turime apie 200 ha plotus. Auginame apie 40 ha rapsų, 30 ha – žirnių, o daugiau – įvairūs javai: miežiai, kvietrugiai, kviečiai. Piktžolėmis labiausiai apaugo žirniai. Kai kurių laukų javuose irgi pasitaiko piktžolių“, – vardijo A. Jackevičius, kokių bėdų pridarė lietus.
Smilgių seniūnijos ūkininkas Donatas Tumas sakė, kad lietus nenusiaubė jam priklausančių laukų.
„Dar tiek lietaus negavome kaip kitų seniūnijų ūkininkai. Galiu sakyti, kad kol kas normalu, bet drėgmės užtenka. Auginu sėklinę žolę, tai per lietų negaliu visų plotų nupjauti. Liko pusantro hektaro ir teks palikti – labai suguldyta žolė. Žinoma, nuostolis bus, bet ne toks didelis. Turiu 360 ha plotus, kuriuose, be sėklinės žolės, auginame miežius, soją, kviečius, rapsus, žirnius. Dar negaliu pasakyti, kokius nuostolius patirsime, nes kitos kultūros dar nepribrendusios ir kulti jų negalima. Drėgmė gal išgaruos. Juolab kad vasara tai ne ruduo – drėgmė garuoja greičiau. Kita vertus, ūkininkams gerų metų nebūna, arba per šalta, arba per sausa, arba per drėgna. Savotiškai grįžtame į tikrą lietuvišką vasarą“, – lyg ir juokavo ūkininkas, šiuos metus pavadinęs specifiniais, nes pavasaris pasitiko su šalnomis, o javapjūtė vėluoja apie porą savaičių.
Ūkininkams draustis pasėlius – verta: ypač turintiems finansinių įsipareigojimų – kompensacijos padeda sumažinti riziką ir užtikrina, kad stichijoms įvykus, nebūtų taikomos sankcijos už neįvykdytus įsipareigojimus.
Tačiau šiuo metu draudimas nuo ilgalaikio arba intensyvaus lietaus Lietuvoje dar tik įvedamas kaip nauja rizikos kategorija – Žemės ūkio ministerija pasiūlė įtraukti šią riziką į draudžiamų įvykių sąrašą. Tačiau dauguma ūkininkų pasėlių dar nedraudžia būtent nuo lietaus, nes ši rizika dar nėra plačiai įtraukta į esamas draudimo programas. Kompensacijos už šią riziką dar nėra visiškai įdiegtos, o draudikai iki šiol nelaiko to standartine apdraudimo rizika.
Beje, Panevėžio rajone ūkininkai galėjo draustis siaučiant kitoms stichijoms – krušai, audrai ar sausrai. Tačiau informacijos, kad yra plačiai draudžiama būtent nuo per ilgo lietaus, nėra. Net vienos receptūros atvejais draudikai atsisako padengti nuostolius dėl lietaus, nors ekstremalios situacijos paskelbimas galėtų keisti vertinimą.
Daugiausia žalos dėl per ilgai trunkančio lietaus patyrė: pupos — per ilgai išbuvo po vandeniu, dalis pradėjo byrėti ir gali nebebūti derliaus, o daugelis pasėlių tapo tik pašariniais; miežiai — nenuimtas derlius, nes mechanizuoti darbai ne visur įmanomi; žieminiai rapsai – pažeisti ir derlius gali būti prarastas. Taip pat nukentėjo kviečiai ir net cukriniai runkeliai.
Jei pasėliai būtų drausti ir nuo ilgalaikio lietaus, ūkininkams būtų galimybė gauti draudimo išmokas priimtinomis apimtimis, ypač jeigu Europos Sąjunga ar valstybė kompensuotų dalį įmokų, kaip vyksta su kruša, sausra, šalnomis. Tačiau, kol šis rizikos modelis nėra aktyviai įdiegtas rinkoje, draudimo sutartys dažniausiai nepadengia patiriamų nuostolių dėl lietaus.
Raimonda MIKUČIONYTĖ / JP
Živilės Večiorkutės, Rimvydo Aančerevičiaus nuotr.
UAB „Ūkininko patarėjas“
Įmonės kodas 133122411
PVM mokėtojo kodas LT331224113
Ats. sąsk. nr. LT154010042500061234,
LUMINOR bankas
Gedimino g. 27, LT-44319 Kaunas
Tel. (8-37) 225 300
El. paštas: referente@ukininkopatarejas.lt
.gif)
