Pankolis – daugiau negu vaistas

PASAULYJE. Pankoliai – kvapnūs, į krapus panašūs žoliniai salierinių (Apiaceae Lindl.) šeimos augalai, kilę iš Viduržemio jūros šalių. Jie buvo naudojami kaip vaistai nuo daugelio ligų. Natūralioje aplinkoje pankoliai auga kaip daugiamečiai augalai ir dauginasi savaime.

Pankolių naudingosios savybės žmonijai žinomos jau seniai. Senovės Graikijoje ir Romoje jie buvo naudojami kaip grožio priemonė. Senovės egiptiečiai, graikai, romėnai pankolius augino ir kaip prieskoninius, ir kaip vaistinius augalus.

Mėgstami jie ir arabų šalių virtuvėse. Pankolių sėklos, kuriose gausu eterinių aliejų, įeina į prieskonių mišinius ir plačiai vartojamos kinų ir japonų virtuvėse. Italai juos naudoja kaip daržoves. Pastaruoju metu pankoliai ypač vertinami Prancūzijos ir Italijos kulinarų.

LIETUVOJE. Mūsų šalyje nuo 1969 m. pankoliai pradėti auginti pavienių mėgėjų daržuose kaip vienamečiai kvapnūs augalai. Jų, kaip vešlių dekoratyvių augalų, buvo galima pamatyti ir darželiuose.

Iki šiol Lietuvoje pankoliai nėra populiarūs. Dažniausiai auginami kaip vienamečiai augalai mėgėjų daržuose.

Pankolio sinonimai: vaistinis krapas, valakų krapas, saldusis kmynas, meškrapas, meškakrapis.

NAUDOJIMAS. Visos augalo dalys kvapnios ir valgomos. Augalas pasižymi anyžius ir krapus primenančiu maloniu kvapu, salstelėjusiu anyžių skoniu.

Šviežiuose lapuose susikaupia iki 2 proc. eterinio aliejaus, o sėklose – net iki 6 proc. Tiek gumbuose, tiek lapuose gausu baltymų, mineralinių medžiagų, ypač geležies, kalio, kalcio, cinko, magnio, natrio bei A, C ir B grupės vitaminų.

Prieskoniams vartojama šviežia ir džiovinta pankolio žolė, sėklos. Susmulkinta žole skaninamos įvairios salotos, padažai, marinatai, kiaušinių, žuvies ir mėsos patiekalai, sriubos, aromatizuojamas aliejus, actas, įvairūs gėrimai.

Pankolio aromatas sustiprėja naudojant kartu su kmynais. Gerą skonį šio augalo sėklos suteikia raugintiems kopūstams, konservuotiems agurkams, pomidorams.

Pankolio gumbai

Jie valgomi švieži ar termiškai apdoroti, tinka aromatingiems troškiniams, sriuboms.

Pankolio sėklos vartojamos ir konditerijos pramonėje. Eterinis aliejus naudojamas kosmetikos ir vaistų gamyboje. Sėklų dedama kepant duoną, o jaunais lapeliais puošiami valgiai.

Sudarant prieskonių mišinius, pankolius rekomenduojama derinti su kmynais, kalendra, gvazdikėliais, kardamonu, ciberžole.

Gydymo tikslams dažniausiai naudojamos pankolio sėklos. Jos išlieka vertingos trejus metus, skaičiuojant nuo jų surinkimo. Iš jų ruošiami ekstraktai, arbatos, nuovirai ir kt.

Pankolio sėklomis patariama gydyti skrandžio ir žarnyno ligas, inkstų ir tulžies akmenligę. Be to, pankolio sėklų antpilas gerina virškinimą, mažina apetitą, padeda sergant kvėpavimo takų ligomis, lengvina atsikosėjimą. Dėl gaivaus aromato įeina ir į burnos higienos priemonių sudėtį.

Pankolis pasižymi raminamuoju poveikiu, padeda mažinti nerimą, įtampą ir gerina miego kokybę. Kaip pagalbinę priemonę pankolius galima naudoti gripui gydyti, imunitetui stiprinti. Pankoliai mažina vidurių pūtimą, gerina regėjimą, didina pieno gamybą maitinančioms kūdikius.

Kosmetikoje pankolis, kaip sudedamoji dalis, įeina į kremų sudėtį, padeda lyginti raukšles, stangrina odą. Tik prieš vartojant būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

 ATMAINOS. Mūsų šalyje auginami paprastojo pankolio (Foeniculum vulgare Mill.) rūšies augalai.

Paprastieji pankoliai žinomi dviejų atmainų – lapinis paprastasis pankolis (Foeniculum vulgare Mill. var. dulce) ir gumbinis paprastasis pankolis (Foeniculum vulgare Mill. var. azoricum). Lapiniai pankoliai augina prieskoninę žalumą ir brandina sėklas, o gumbiniai – ir gumbus.

Augalas užauga 50–90, o antrais metais ir iki 130–180 cm aukščio. Šaknis – liemeninė. Stiebas plikas, apvalus, viršutinėje dalyje stipriai šakotas. Lapai plunksniški, su ilgais lapkočiais, o kai kurių veislių – ir su mėsingais sustorėjusiais lapkočiais, kurie ir sudaro gumbus. Skėtiniai žiedynai – iš smulkių gelsvos ar geltonos spalvos žiedelių. Augalai žydi rugpjūtį.

Sėklos pilkai rusvos ar žalsvos spalvos, stambokos, iki 1 cm ilgio ir panašios į krapų ar kmynų sėklas. 1000 sėklų sveria vidutiniškai 5,2 g. Daigios išlieka trejus metus. Deja, Lietuvoje pankoliai ne visada sunokina sėklas. Tai priklauso nuo veislės ankstyvumo, agroklimatinių sąlygų.

Būtina mulčiuoti

Mūsų šalies sąlygomis paprastieji pankoliai nemulčiuoti dažniausiai iššąla, nes priskiriami šilumą mėgstančių augalų grupei.

VEISLĖS. Pankolių veislių pasiūla rinkoje kiekvienais metais vis pasipildo naujomis veislėmis. Lietuviškų veislių nėra. Kiekvienas augintojas dažniausiai išbando auginti kuo naujesnes veisles.

‘Romy’ – ankstyva paprastojo gumbinio pankolio veislė. Gumbai galutinai susiformuoja vidutiniškai per 75 dienas nuo sėklų sudygimo. Jie apvalios formos, vidutiniškai 350 g svorio.

Hibridinės veislės ‘Orion H’ gumbai užauga jau per 90 dienų nuo sėklų sudygimo.

‘Romanesco’ veislė yra vidutinio ankstyvumo ir užaugina vidutiniškai 300 g svorio baltus gumbus.

DIRVA. Geriausiai pankoliai auga priesmėlio ir lengvo priemolio derlingoje dirvoje. Ji turi būti įdirbta giliai.

Aplinka

Pankoliams reikia kalkingos, humusingos, derlingos, vandeniui ir orui pralaidžios dirvos bei atviros, šiltos vietos.

Nuo piktžolių patartina saugotis teisingai pasirenkant sėjomainą ir mulčiuojant dirvą. Mulčiui galima naudoti šiaudus, nupjautą ir apvytintą žolę, durpes ar medžio pjuvenas.

Nepatartina pankolių auginti 3–4 metus iš eilės toje pačioje dirvoje arba toje, kurioje jau augo salieriniai daržo augalai (krapai, kmynai, morkos ir kt.), nes augalai gali užsikrėsti tomis pačiomis ligomis ir kenkėjais.

DAUGINIMAS. Pankoliai dauginami sėklomis, daigais. Į paruoštą dirvą lauke sėklos sėjamos gegužę (ievoms pražydus) lygiame dirvos paviršiuje.

Sėklos įterpiamos 2 cm gylyje eilėmis, paliekant 50–60 cm atstumus tarp eilių. Dirvai įšilus ir iki 8 °C, sėklos pradeda dygti. Geriausiai sėklos sudygsta esant 17–20 °C temperatūrai. Dirva turi būti pakankamai drėgna. Visiškai sėklos sudygsta per 15–18 dienų.

Norint gauti ankstyvesnį žalios žolės ir gumbų derlių, patariama sodinti daigus. Kad sutaupytume sėklų ir išsiaugintume kokybiškus daigus, rekomenduojama sėti po 1–2 sėklas tiesiai į 6–8 cm skersmens gilius puodukus ar kasetes jau balandžio pradžioje ir auginti šiltoje ir šviesioje patalpoje.

PRIEŽIŪRA. Pankolius auginti nesudėtinga, kai laikomasi agrotechnikos reikalavimų. Tankiai sudygęs pasėlis retinamas, paliekant 20–25 cm atstumus tarp augalų. Pankoliai gerai auga purioje, drėgnoje dirvoje. Purenama tol, kol augalai užskleidžia tarpueilius, – kelis kartų. Ravimos piktžolės, papildomai tręšiama. Labai svarbu palaikyti drėgmę dirvoje, nes per sausrą augalai dažnai pradeda formuoti žiedynus jau pirmais metais. Tuomet pankoliai tik žydi, o sėklų nespėja subrandinti.

Palikus augalus žiemoti, antžeminę dalį reikia nupjauti vidutiniškai 10 cm aukštyje, o pradėjus šalti pankolius svarbu pridengti. Jei augalai peržiemojo, balandžio pradžioje atželia. Pankolius patręšus, purenami tarpueiliai.

Žydėti jie pradeda liepą, o sėklas brandinti – rugpjūtį.

DERLIUS. Tiek prieskoninei, tiek vaistinei žaliavai renkamos sėklos ir pjaunama žolė. Sėklos renkamos rudenį, paprastai rugsėjį. Sunokusios sėklos savaime greitai išbyra, todėl patariama jas rinkti, kai jau paruduoja centriniai skėčiai. Geriausia tai atlikti rytais, kol augalai būna drėgni: nubyrėjusių sėklų nuostolis bus daug mažesnis.

Sėklos džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje, paskleidus plonu sluoksniu ne aukštesnėje kaip 40 °C temperatūroje. Išdžiovintas ir išvalytas sėklas geriausia laikyti sandarioje taroje trejus metus.

Jeigu žalius lapelius ruošiamės naudoti kaip prieskonį, galime skinti per visą augalo vegetaciją. Ilgam naudoti lapija džiovinama. Tai darant lapai nepraranda žalios spalvos, tačiau kvapnumas sumažėja.

Žalius lapus galima šaldyti. Vėsioje patalpoje gumbai šviežumą išlaiko iki trijų mėnesių.

Autorės nuotraukos

 Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.