Papildoma galimybė gauti iki 80 tūkst. eurų neariamųjų technologijų sėjamajai įsigyti

Žemdirbiai vis aktyviau taiko neariamąsias technologijas ir domisi finansavimo galimybėmis tiesioginėms sėjamosioms įsigyti, tai patvirtina ir šių metų sausio mėnesį įvykęs kvietimas teikti paraiškas. Vos savaitę trukusio paraiškų rinkimo metu buvo sulaukta 119 paraiškų, panaudota visa Modernizavimo fondo priemonės 2024 metams skirta 8 mln. eurų suma. Įsigyjamų tiesioginių sėjamųjų vidutinis darbinis plotis, palyginti su 2022–2023 m. kvietimu, padidėjo beveik 50 proc. ir siekė daugiau kaip 7 metrus.

Atsižvelgiant į tokį priemonės populiarumą ir gavus papildomą finansavimą, skelbiamas dar vienas kvietimas teikti paraiškas. Aplinkos projektų valdymo agentūra paraiškas priims iki rugsėjo 30 d. arba iki tol, kol bendra prašomos paramos suma nesieks 8,4 mln. eurų.

Visos Europos Sąjungos Modernizavimo fondo priemonės, kaip ir neariamųjų technologijų skatinimas, yra skirtos energijos vartojimo efektyvumui didinti. Kompensacinių išmokų tikslas yra paskatinti žemdirbius auginti žemės ūkio augalus neariamuoju būdu, kuris tiesiogiai užtikrina energijos sąnaudų mažinimą, technikos tausojimą ir prisideda prie dirvožemio būklės gerinimo.

„Tiesioginė sėja mažina ūkininkavimo sąnaudas, nes nebereikalingas daug degalų sunaudojantis dirvos arimas, o vienu technologiniu važiavimu atliekami keli darbai: paruošiamas sėklos guolis, įterpiamos trąšos ir įsėjamos sėklos. Įgudus taikyti tiesioginės sėjos technologiją, kuri reikalauja nemažai išmanymo, pasiekiamas įprastinis pasėlių derlingumas ir sutaupoma apie 30-40 proc. įprastoje gamyboje naudojamų išteklių (degalų, tepalų, mineralinių trąšų bei augalų apsaugos produktų). Taikant neariamąją technologiją prisidedama prie vandens telkinių apsaugos nuo taršos, pagerinama dirvožemio terpė biologinei įvairovei, sumažinamos emisijos, darbo laiko sąnaudos ir tausojama technika“, – sako žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.

Svarbu žinoti

Investicinė priemonė turi aiškiai nustatytą pasiekimo rodiklį. Norintys gauti kompensaciją už, pavyzdžiui, įsigytą 5 metrų darbinio pločio sėjamąją, turi sutaupyti 15 tūkst. litrų degalų per ūkinius metus.

Siekiant užtikrinti optimalų su parama įsigytų sėjamųjų panaudojimą teikiantiems paraiškas dėl kompensacinės išmokos būtina žinoti, kad atsisakomos lengvatinio akcizų tarifo degalų normos dalis yra tiesiogiai susijusi su įsigyjamos sėjamosios darbiniu pločiu – kuo platesnė sėjamoji, tuo daugiau lengvatinio akcizų tarifo degalų reikės atsisakyti (sėjamosios vienam metrui darbinio pločio bus skaičiuojamas 3000 litrų lengvatinio akcizų tarifo degalų sumažinimas).

Paraiškas gali teikti ir keli susikooperavę smulkieji ūkininkai, raštiškai susitarę, kuris iš jų kokio lengvatinių degalų kiekio atsisakys.

2022–2023 m. Modernizavimo fondo priemonės vykdymo laikotarpiu ūkininkai ir bendrovės įsigijo 69 sėjamąsias, iš jų 31 buvo tiesioginės sėjos sėjamoji. Įsigytų sėjamųjų vidutinis darbinis plotis tuo metu siekė apie 5 metrus.

„Norime priminti, kad taikantieji neariamąją technologiją ir deklaravusieji tiesioginės sėjos pasėlius, papildomai gaus po 66 eurų priemoką arba po 20 eurų už pasėlius, auginamus taikant minimalų viso dirvos paviršiaus įdirbimą“, – akcentavo žemės ūkio viceministras E. Giedraitis.

Minėtos priemokos yra skiriamos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano „Veiklos ariamojoje žemėje – Neariamosios, tausojamosios žemdirbystės technologijos“ ekologinę sistemą.

Paraiškas kviečiame teikti Aplinkos projektų valdymo agentūrai.