Paprikos: gražu pažiūrėti, gardu paragauti

Įtraukia ir nepaleidžia

D. Rameikienė daržininkyste susidomėjo prieš 18 metų, atsikėlusi iš miesto gyventi į kaimą. Kiekviena daržovė dovanojo ne tik derlių, bet ir auginimo džiaugsmą. Iškart sužavėjo pomidorų veislių įvairovė – ne tik skoniais, bet ir atrasta galimybė iš jų dėlioti mandalas.

Paprikos Daivą „užkabino“ šiek tiek vėliau: „Atradau, kad ir šių daržovių būna labai įvairių veislių, spalvų ir formų. Smagiausia auginti saldžiąsias paprikas, kurias labai mėgsta mažasis sūnus Kernius. Stebėti, kaip auga ir keičia spalvą, labai įdomu visiems. Tai toks pomėgis, kuris įtraukia ir nepaleidžia, o kuo tolyn, tuo tvirčiau. Aišku, atima ir laiko, bet jo kažkaip randu, nors ir trūksta. Prie paprikų nereikia tupinėti kaip prie pomidorų, vieną kartą pririšu – ir viskas.“

Ir dvispalvės, ir besikeičiančių spalvų

Šio sezono paprikų veislių skaičius siekė dešimtį. Kiekviena jų atsiskleidžia skirtinga spalva, o šios dar ir keičiasi nokstant. Štai praėjusių metų šilališkės atradimas – dviejų spalvų paprikos. Visiems įprasta, kad jos raudonos, geltonos, oranžinės, o kad spalva varijuoja nuo violetinės, purpurinės iki juodos su šokoladiniu atspalviu buvo įdomus atradimas, kaip ir stebėti nokimo procesą.

Labai savotiško ir net stebėtino margumo veislės – ‘Gipsy Baron‘, ‘Zulu’, ‘Lilac’, ‘Laylak’, ‘Violgo’. Tokius originalius spalvų derinius gali sukurti tik gamta.

D. Rameikienė augina ir įprastesnių spalvų paprikų, ypatingų savo derėjimu, forma ir puikiu skoniu. Tai ‘Dulce Italiano’, ‘Elefhant Ear’, ‘Sweet Chocolate’, ‘Early Sansation’, ‘Golden Bast Shoe’.

‘Lilac’ nokdamos keičia spalvą – iš pradžių būna šviesiai purpurinės su violetiniu atspalviu, paskui tamsėja, kol parausta – prinoksta.

‘Laylak’ irgi keičia spalvą – nuo juodos iki juodos su šokoladiniu atspalviu. Iš pradžių būna šviesesnė, paskui tamsiai vyšninė – visiškai sunokusi.

‘Early Sansation’ – ankstyvos geltonos, saldžios ir sultingos paprikos.

‘Violgo’ labai sužavėjo spalvų kaita – nuo violetinės nokimo pradžioje iki karamelinės-geltonos sunokus. Jos nėra didelės, bet jų daug, kiekviena sveria apie 100 g, 10–12 cm ilgio, kubo formos. Skonis saldus, sienelės neplonos.

‘Dulce Italiano’ – labai puiki ir derlinga veislė, ankštys siekia 20–23 cm. Labai aromatinga, prinokusi ypač saldi, sienelės storos.

‘Zulu’ – nokimo pradžioje visiškai juodos, paskui rausta, o prinokusios būna raudonos su juodumu. Labai gražios ir skanios, storomis sienelėmis, sultingos.

‘Gipsy Baron’ išsiskiria tamsiai purpurine spalva, iš pradžių beveik juoda, paskui tampa šokoladinės-raudonos spalvos. Labai skani, saldi, neplonomis sienelėmis, itin derlinga.

‘Elephant Ear‘ – raudonos, skanios, o derlingumas ypatingas – prireikė kelių kuoliukų, kad neišlūžtų. Ankštys apie 15 cm ilgio, plotis 8–10 cm.

‘Golden Bast Shoe’ – veislė geltonai oranžinės spalvos vaisiais, labai atspari ekstremalioms augimo sąlygoms ir ligoms. Vaisiai sveria 200–250 g, traškūs ir saldūs.

Padeda lieknėti

Daiva įsitikinusi, kad paprikos padeda lieknėti. Jose yra natūralių cukrų, o kalorijų mažai, jų skaidulos suteikia sotumo ir tuo pačiu padeda lieknėti, stiprina imunitetą. 100 g paprikoje stipraus antioksidanto vitamino C yra net 139 mg, kai citrinoje – vos 53 mg! Suvalgę vieną papriką užkandžiui, gausite net 417 mg vitamino C, kai rekomenduojama paros norma yra nuo 60 iki 100 mg. Kad tiek gautume iš citrinos, reikėtų suvalgyti beveik 800 g, be cukraus.

Valgydami paprikas, mažiau tikėtina, kad susirgsite mažakraujyste. Geležies jose nedaug, bet didžiulis kiekis vitamino C padeda pasisavinti geležį. Taigi, prie produktų, kuriuose yra geležies, rekomenduojama ragauti ir paprikos. Be to, jos padeda sumažinti cholesterolio kiekį ir kraujospūdį, stiprina širdį ir kraujagysles B6, C ir K1 vitaminais. Padeda palaikyti odos jaunystę ir apsisaugoti nuo spuogų, nes jose ypač daug betakorotenų.

Su vėžiu, širdies ir kitomis lėtinėmis ligomis kovoja paprikų antioksidantai kvercetinas ir luteolinas. Šios daržovės naudingos akių sveikatai. Apsauga nuo kataraktos ir tinklainės bėdų – taip veikia antioksidantai zeaksantinas, liuteinas bei vitaminas A.

„Taip išeitų, kad ne morką reikia krimsti, o papriką, – apibendrina Daiva. – O gal geriau – pakaitomis, tai vieną, tai kitą. Dar teigiama, kad prinokusiose paprikose esantys junginiai fenoliai, karotinoidai ir flavonoidai mažina Alzheimerio ligos riziką. Paprikų nauda milžiniška, tik žmonės nesugeba to įvertinti ir valgo per mažai daržovių.“

Pašnekovės teigimu, įvairių spalvų paprikose yra skirtingų antioksidantų. Raudonose glūdi antioksidantas kapsantinas, geltonose – violaksantas. Žalios, neprinokusios ir juodos paprikos kupinos liuteino. Jo vartojimas ypač svarbus akių sveikatai.

Augina ilgai ir kantriai

Paprikas Rameikių šeima dažniausiai valgo šviežias, nes jos ir skanios, ir naudingos, visi jas mėgsta supjaustytas šiaudeliais. Deda ir į salotas, į troškinius, pomidorų padažą, dar šiek tiek marinuoja su pomidorais. Kai būna ūpas, Daiva iš jų kuria ir kompozicijas-dėliones.

Šias daržoves D. Rameikienė sėja vasario pradžioje, kitaip nespėtų užaugti. Įdomesnių veislių ji atsisiunčia iš užsienio parduotuvių, o paskui ir pati sėklų iš jų surenka. Paprikų sėklos geriausią daigumą išlaiko 3 metus. Augti svarbi šviesa, šiluma ir drėgmė, kurią jos mėgsta labiau nei pomidorai. Žemė turi būt derlinga, puri, humusinga. Naudinga paberti medžio pelenų. Labai svarbu, kad paprikos gautų ir kalcio, kitaip gali pradėt pūti nesunokusios. Jeigu per karščius jo nepasisavina, kaip ir pomidorai, geriausia purkšti per lapus.

Kadangi paprikos labai nemėgsta persodinimo, D. Rameikienė iškart jas sėja į didesnį, 1 litro vazoną. Pasodinus svarbi drėgmė ir temperatūra – apie 23–25 °C. Kol sudygsta, jas laiko uždengusi plėvele, prabadžiusi skylučių. Pasirodžius daigams, tręšti ji pradeda po dviejų savaičių. Į šiltnamį sodina, kai žemė būna pakankamai įšilusi, o temperatūra siekia 15–18 °C, tai yra, apie gegužės vidurį. Pasodinus į nuolatinę vietą, tręšti reikėtų pradėti po dviejų savaičių paprikoms skirtomis subalansuotomis trąšomis, Daiva naudoja organines skystas trąšas.

Dar šilališkė paprikas papildomai maitina kalciu per lapus – tręšia tris kartus per sezoną, kai intensyviausiai mezga. Laistymo režimas taip pat svarbus: derėjimo metu 3–4 kartus per savaitę, nedrėkinant lapų ir taip, kad žemė įmirktų aplink bent 7–10 cm gylyje.

D. Rameikienė paprikas mulčiuoja šienu: „Man patinka, kad nebereikia ravėti, ir augalui gerai, šilčiau šaknims, ir drėgmė lėčiau išgaruoja. Jas man lengviau auginti nei pomidorus, mažiau vargo, nereikia nuolat rišti, kartą gerai pririšu prie kuoliuko – ir užtenka. Džiaugsmo ir laimės būna daug, kai noksta vis kitokios, viena už kitą gražesnės paprikos.“

Kitąmet pašnekovė bandys paprikas auginti ne tik šiltnamyje, bet ir lauke. Renkantis veisles, trauks tai, kas nauja, nematyta, nebandyta. Džiaugiasi ir tuo, kad vaikai jas valgo sveikas, užaugintas be cheminių priemonių.

Daivos RAMEIKIENĖS nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.