Parama apsaugai nuo vilkų

Vilkų daugėja

Vilkų populiacija šalyje didėja. Vilkai yra mirguojantys gyvūnai ir neapsiriboja konkrečia teritorija. Didėjant vilkų populiacijai iškyla didesnė konflikto tikimybė, didėja rizika patirti vilkų daromą žalą ūkiniams gyvūnams. Vilko natūralus elgesys kertasi su žmogaus ūkiniais interesais. Kiekvienais metais šalies ūkininkai patiria nuostolių dėl laukinių plėšrūnų. Daugiausia vilkai sužaloja ir (arba) papjauna avis, ožkas ir galvijus. Didžioji dalis registruotų žalos atvejų buvo dėl papjautų avių ir mažesnė dalis – dėl ožkų ir galvijų prieauglio.

Kreipėsi po išpuolių

Utenos r. Armališkių kaime ūkininkaujantis Vaižgantas Umaras be uogininkystės dar augina ir avis. „Avis auginu jau ne vienerius metus. Ne tik aš, bet ir dar du kaimynai auginam avis. Jas laikome vienoje bandoje, kurioje yra apie 300 avių – taip yra paprasčiau ir pigiau jas saugoti nuo vilkų, kurie jau buvo įsimetę į bandą“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo ūkininkas.

Anot jo, po to, kai vilkai nugalabijo penkias avis, jis kreipėsi paramos pagal KPP veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš plėšrūnų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“. Jo paraiška buvo patvirtinta ir sulaukė 4 953 Eur paramos. Lėšos buvo skirtos pirkti elektrinį piemenį ir jį įsirengti. Jis dabar saugo avis kartu su fizine metaline tvora.

„Kol kas tokia dviguba tvora dar veiksmingai saugo nuo vilkų. Esame ja patenkinti, tačiau jei saugotų vien tik elektrinis piemuo, tokios apsaugos vargu ar pakaktų, – svarstė V. Umaras. – Manau, kad pats geriausias ir patikimiausias metodas apsiginti nuo vilkų vis dėlto yra tai, kas seniai buvo išbandyta – tvoros ir elektriniai piemenys, nes net ir dresuoti aviganiai šunys ne visuomet gali išgelbėti bandą. O jei yra galimybė įsigyjant prevencines priemones pasinaudoti dar ir parama, tai kodėl to nedarius?“

Kviečiama teikti paraiškas

Nors nukentėjus nuo plėšrūnų, avių ir kitų ūkinių gyvūnų augintojams yra skiriamos kompensacijos, kurias moka Aplinkos ministerija ir žalą atlygina iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų pagal savivaldybių administracijų pateiktus duomenis, žalos galima išvengti taikant prevencines priemones – pirmiausia tveriant elektrinius aptvarus. Jų įsigijimas nuo 2020 metų remiamas pagal KPP veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš plėšrūnų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“. KPP 2016–2023 m. laikotarpiui buvo skirta per 1,6 mln. Eur paramos. Jau pasirašytos 257 paramos sutartys, o išmokėta paramos suma siekia apie 1,1 mln. Eur.

Fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla, nuo liepos 10 d. iki rugsėjo 22 d. kviečiami teikti paraiškas pagal KPP veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš plėšrūnų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“.

Kokia veikla remiama

Remiama veikla – priemonių, kurios skirtos gyvuliams apsaugoti nuo vilkų (toliau – apsaugos priemonės), arba apsaugos priemonių kartu su aviganiu (aviganiais) įsigijimas.

Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui sieks 5 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), kai parama teikiama techninius reikalavimus atitinkančio juostinio elektrinio piemens arba elektrinės tvoros įsigijimui ir elektros padavimo ir palaikymo įrenginio įsigijimui. Parama siekia 6 366 Eur be PVM, kai ji teikiama techninius reikalavimus atitinkančio juostinio elektrinio piemens arba elektrinės tvoros įsigijimui ir elektros padavimo ir palaikymo įrenginio įsigijimui bei aviganių šunų įsigijimui. Aviganiams įsigyti yra nustatytas fiksuotasis įkainis – vienam Podhalės aviganiui įsigyti – ne daugiau kaip 683 Eur be PVM, o vienam Vidurio Azijos aviganiui įsigyti – ne daugiau kaip 560 Eur be PVM. Paramos lėšomis PVM nekompensuojamas.

Parama teikiama tik toms investicijoms, kurios įgyvendinamos tose savivaldybėse, kur yra didelė tikimybė patirti vilkų daromą žalą ūkiniams gyvūnams (t. y., nustatyta daugiausia žalos atvejų per 5 metus): I savivaldybių grupė: Alytaus r., Anykščių r., Lazdijų r., Molėtų r. ir Utenos r.; II savivaldybių grupė: Ignalinos  r., Kalvarijos sav., Klaipėdos r., Kupiškio r., Plungės r., Prienų r., Šilalės r., Širvintų r., Telšių r., Vilkaviškio r., Vilniaus r. ir Zarasų r.; III savivaldybių grupė: Biržų r., Elektrėnų sav., Jurbarko r., Kaišiadorių r., Kėdainių r., Marijampolės sav., Pagėgių sav., Pasvalio r., Rietavo sav., Rokiškio r., Šakių r., Šalčininkų r. ir Ukmergės r.

Didesnė parama

Parama prevencinėms priemonėms, apsaugant ūkinius gyvūnus nuo vilkų išpuolių, numatyta ir šiemet pradėtame įgyvendinti SP. Parama numatyta pagal intervencinę priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“. Tam skirta 2,5 mln. Eur. Taip siekiama prevenciškai saugoti ūkinius gyvūnus nuo vilkų daromos žalos, kartu išsaugant biologinę įvairovę ir subalansuotą ekosistemų funkcionavimą.

Didėja ir didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui. Ji sieks 7 500 Eur be PVM, kai parama teikiama techninius reikalavimus atitinkančio aptvaro įsigijimui, įskaitant apsaugą nuo prasikasimo ir elektros padavimo, bei 2 aviganiams šunims įsigyti. Tai gali būti Podhalės aviganiai, kurio 1 vieneto įsigijimo fiksuotasis įkainis – 1 000 Eur be PVM,  arba Vidurio Azijos aviganiai, kurių 1 vieneto įsigijimo fiksuotasis įkainis – 850 Eur be PVM. Jeigu įrengiamas tik aptvaras, tuomet gali būti kompensuojama iki 5 500 Eur be PVM. Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas pareiškėjams, geresnį finansinių išteklių naudojimą ir tikslesnį paramos taikymą, vykdant projektų atranką ypatingas dėmesys bus skiriamas ūkiams, patiriantiems didesnę vilkų išpuolių riziką pagal intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytą tvarką.

Paramą galės gauti ūkininkai (fiziniai ir juridiniai asmenys), įregistravę valdą. Pareiškėjas turi laikyti ne mažiau kaip 1 planuojamą prevenciškai saugoti sutartinį gyvulį (avis, ožkas, karves, kt. galvijus). Tačiau parama bus teikiama gyvulių apsaugai, kai jie laikomi lauke – pievose, ganyklose. Projekto įgyvendinimo vieta negali būti namų valda, sodyba, miškas. Egzistuoja ir dar viena esminė sąlyga – projekto įgyvendinimo vieta turi priklausyti savivaldybei, kurioje per pastaruosius 5 metus registruota ne mažiau kaip 10 vilkų žalų atvejų.

Išsamesnė informacija – www.nma.lt

Redakcijos nuotrauka
Nr. 299/7