Parama perdirbėjams atvėrė kelią į naujas rinkas

Vija PAKALNYTĖ Žemės ūkio produktų per­dirbimu užsiimančios įmo­nės kviečiamos teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos kai­mo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio produktų per­dirbimas ir pridėtinės vertės di­­di­nimas“ pirmąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“. Pa­­raiškos priimamos nuo lap­kričio 20 d. iki gruodžio 15 d.

Kreipiasi įvairaus dydžio įmonės Paramos paraiškas gali teikti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, perdirbančios žemės ūkio produktus arba užsiimančios žemės ūkio produktų rinkodara. Pareiškėjais gali tapti ir didesnės įmonės, kuriose dirba mažiau nei 750 darbuotojų arba kurios per metus uždirba mažiau nei 690,56 mln. Lt (200 mln. Eur). Paramos žemės ūkio produktams perdirbti ir rinkodarai gali kreiptis kooperatyvai, jei jie yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvais bei atitinka labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms keliamus reikalavimus.

Naujienos grūdų perdirbėjams Neseniai paskelbtose priemonės įgyvendinimo taisyklėse šiam paramos surinkimo etapui numatyti tam tikri pakeitimai. „Didesnės įmonės, ketinančios teikti paraiškas, turėtų atkreipti dėmesį, kad jos nebegali gauti paramos pienui ir jo atliekoms perdirbti ir rinkodarai. Kiti reikalavimai šiems pareiškėjams nepasikeitė – paramą gali gauti vykdantieji savo veiklą ne mažiau kaip dvejus finansinius metus“, – pasakoja Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) Projektų vertinimo skyriaus vyr. specialistė Snieguolė Valiulienė. Šis paraiškų surinkimas aktualus grūdų ir juos perdirbant susidariusių atliekų perdirbėjams. „Šiemet tarp remiamų veiklų – ne tik vaisių, uogų, daržovių ir grybų perdirbimas bei rinkodara, bet ir kitokios augalininkystės produkcijos perdirbimas ir rinko­dara. Pažymėtina, kad šiemet ne­beremiama perdirbimo procese susidariusių trečios kategorijos šalutinių gyvūninių produktų (mėsinių ir skerdyklų atliekų, kailių, odos, nagų, ragų, plunksnų ir t. t.) perdirbimo veikla“, – paaiškina S. Valiulienė.

Parama naujai įrangai ir technikai Kita svarbi naujovė ketinantiesiems teikti paraiškas yra susijusi su finansuoti tinkamomis išlaidomis. „Nebebus finansuojami statybos darbai. Kadangi programinis laikotarpis artėja prie pabaigos, per šį paraiškų rinkimą pateikusieji paraiškas projektus privalės įgyvendinti iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Šią datą jie turės nurodyti ir savo verslo plane. Tiek laiko statyboms gali nepakakti, tad grūdų džiovyklų ir saugyklų modernizavimas, naujų miltų, kruopų perdirbimo ar kitokių gamybinių pastatų statyba nebebus finansuojama“, – pabrėžia S. Valiulienė. Kaip ir anksčiau, už paramos lėšas bus galima pirkti modernios įrangos ir technikos. „Paramos gavėjams bus kompensuojamos naujos rūšiavimo, pakavimo, perdirbimo, transportavimo bei kitokios su vykdoma veikla susijusios įrangos arba technikos pirkimo išlaidos. Taip pat padengiamos ir bendrosios bei viešinimo išlaidos“, – pasakoja NMA specialistė. Paramos intensyvumas nepasikeitė: visiems pareiškėjams kompensuojama iki 40 proc. išlaidų. Išimtis – tik įmonės, turinčios mažiau nei 750 darbuotojų arba uždirbančios mažiau nei 690,56 mln. Lt (200 mln. Eur). Joms grąžinama iki 20 proc. patirtų išlaidų.

Lietuviškos bulvės Azerbaidžane Ši priemonė ne vienam žemės ūkio produktų gamintojui jau padėjo pasiekti ne tik didžiausius Lietuvos prekybos centrų tinklus, bet ir įsitvirtinti užsienio rinkose. Parama sėkmingai pasinaudojo ir daržovių augintojų kooperatyvas „Bulvių namai“. Daržovių ap­do­rojimo, perdirbimo ir tie­kimo modernizavimas – šio ambicingo tikslo be paramos pagal pirmąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ koope­ratyvinė bendrovė „Bulvių na­mai“ nebūtų įgyvendinusi. O be modernizavimo nebūtų ir naujų rinkų Azerbaidžane, Vokietijoje, Italijoje, Vengrijoje, Ukrainoje. Į šias šalis jau ne kartą keliavo sunkvežimiai su „Bulvių namų“ daržovėmis. „Kol neturėjome įrangos, nepajėgdavome laiku atlikti visų užsakymų. Dabar viską spėjame. Klientams produkciją pateikiame laiku ir kokybišką“, – sako kooperatyvo direktorius Giedrius Leščinskas. Jis pasakoja, kad investicijos leido pagerinti bulvių ir kitų daržovių kokybę, jų prekinį paruošimą ir transportavimo greitį. „Pavyzdžiui, buvo pagreitinti krovos darbai. Anksčiau sunkvežimį pakraudavome per valandą, o dabar per 20 minučių. Skirtumas labai didelis“, – sako pašnekovas bei priduria, kad tokių pasiekimų nebūtų, jei ne nauja įranga. O be paramos jos kooperatyvas nebūtų įstengęs įpirkti: „Kol kas esame nedideli, o įranga, kurios reikėjo kokybiškiau apdoroti bulves, svogūnus ir kitas daržoves ir jas transportuoti, išties labai brangi. Todėl gauta parama buvo būtina“, – pabrėžia „Bulvių namų“ kooperatyvo direktorius.

„Bulvių namų“ savininkų verslas Kooperatyvinė bendrovė „Bul­vių namai“ veikia nuo 2003 m. Jos nariai – devyni stambūs ūkininkai iš Klaipėdos, Šakių, Vilkaviškio, Alytaus ir kitų miestų. Kooperatyvas susikūrė, kai buvo susitarta savo žemės ūkio produkciją pardavinėti visiems drauge. Pasiteiravus, kaip buvo sugalvotas originalus kooperatyvo pavadinimas, Giedrius Leščinskas nusišypso: „Viskas labai paprasta. Pavadinimas kilo iš to, kad turime milžiniškus sandėlius, kuriuose laikome bulves. Juos ir vadiname bulvių namais.“ Pašnekovas pastebi, kad norintieji prisijungti prie kooperatyvo „Bulvių namai“ turėtų užauginti bent 100 tonų bulvių. „Neretai susisiekia ūkininkai, kurie domisi kooperatyvo veikla, tačiau dažnai paaiškėja, jog jie kol kas užaugina per mažai produkcijos“, – sako G. Leščinskas.

Įsigytą įrangą laiko Trakuose Keturi teleskopiniai krautuvai, vaisių fasavimo įranga, bulvių ir svogūnų rūšiuotuvai, daržovių poliravimo įranga, traktorinės puspriekabės, du mikroautobusai, skirti išvežioti produkciją smulkiems klientams – tokie stambiausi „Bulvių namų“ pirkiniai. Jie buvo įsigyti gavus paramą pagal KPP priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“. Dalį šios įrangos kooperatyvas laiko Trakų rajone. „Įdomu tai, kad kooperatyve nėra ūkininkų iš Trakų rajono. Bet ši vieta strategiškai patogiausia. Šalia geležinkelis, visai netoli Vilnius“, – paaiškina G. Leščinskas. Atrodo, kad viskas sėkmingai vystyti verslą jau parengta, bet kooperatyvas ateitį planuoja atsargiai. G. Leščinskas pastebi, kad „Bulvių namų“ sėkmė priklauso ir nuo gamtos užgaidų. „Derlius kiekvienais metais svyruoja, tad paprastai parduoti galime nuo 8 tūkst. iki 15 tūkst. t bulvių. Tai, kokiose šalyse atsiranda bulvių ir kitų daržovių poreikis, taip pat priklauso nuo derliaus konkrečioje šalyje. Jei jis blogas – produkcijos reikia. Aišku, yra ir kitų veiksnių. Todėl juokais sakau – kaip metai, taip naujiena. Pernai mūsų produkcija pasiekė Moldaviją, Italiją ir kitas šalis. Šiemet kol kas didžiausias poreikis yra Azerbaidžane. Bet kuriuo atveju pagrindinė mūsų veiklos kryptis yra produkcijos eksportas ir mes jį vystome“, – sako kooperatyvo vadovas.

Didelės investicijos reikalauja atidumo Kooperatyvo direktorius pasakoja, kad kol kas garsios reklamos „Bulvių namų“ daržovėms nereikia. Kai atsiranda poreikis, „Bulvių namus“ klientai susiranda patys. „Net internete svetainės neturime, bet mus randa. Susisiekia elektroniniu paštu, telefonu. Mus gerai atsimena seni klientai, atsiranda ir naujų“, – pasakoja Giedrius Leščinskas. Jis patikina, kad prireikus kooperatyvo nariai be vargo užaugintų dar daugiau daržovių. „Jokių problemų nebūtų. Juolab kad visa reikiama bazė jau yra“, – tikina kooperatyvo direktorius. Pašnekovas atsimena, kad rengiant projektą, padėjusį modernizuoti įrangą ir pasiekti naujų aukštumų, padėjo konsultantai. „Parengtas verslo planas buvo pateiktas vertinti ir patvirtintas. Pradėjome įgyvendinti projektą. Jokių rūpesčių nebuvo. Svarbiausia įdėti darbo, įsigilinti į dokumentus. Su­mos nėra mažos, atsakomybė – taip pat. Gaunant paramą svarbiausia laiku pristatyti mokėjimo prašymus ir pagal visas taisykles vykdyti pirkimus, nes investicijos nemažos ir reikia atidumo. Šiuos dalykus atlikus tvarkingai, jokių rūpesčių neturėtų kilti“, – patirtimi dalijasi G. Leščinskas.

Kooperatyvo „Bulvių namai“ nuotraukos