Paremkime kovojančią Ukrainą lietuviškais konservais, duona, dešromis, sūriais, lašiniais!

„Ūkininko patarėjas“ kartu su žemdirbių organizacijomis, priklausančiomis Lietuvos žemės ūkio tarybai (LŽŪT), skelbia akciją, kurios metu renkamos lėšos ilgai negendantiems maisto produktams pirkti. Visa, kas bus nupirkta, keliaus remti už laisvę kovojantiems Ukrainos žmonėms. Pirmoji 24 t maisto produktų siunta vakar buvo kraunama ir turėjo per Lenkiją iškeliauti į Ukrainą.

Jaučia maisto stygių

Pasak akcijos koordinatoriaus, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininko Raimundo Juknevičiaus, praėjus pirmosios dienos šokui, kai Rusija paskelbė karą Ukrainai, daugelis žemdirbių pradėjo galvoti ir mąstyti, kaip pagelbėti ukrainiečiams. Nesvarbu, kur jie kovoja – fronto linijose ar ligoninėse, gelbėdami sužeistuosius, globodami nuo karo baisumų persigandusiuosius įvairiose priedangose. „Ūkininkų jaunimas net brandino mintį, kad gal reikėtų važiuoti į Ukrainą ir pasiprašyti į savanorius. Tačiau paaiškėjus, kad tai nėra paprasta, ieškojome kitų pagalbos būdų, jau nekalbant apie tai, kad dauguma mūsų prisidėjo pinigais aukodami tiek Raudonajam Kryžiui, tiek kitoms paramos organizacijoms“, – pasakojo LŪS pirmininkas. Anot jo, kaip tik tuomet Lietuvos grūdų augintojų asociaciją (LGAA) ir pasiekė Visos Ukrainos žemės ūkio tarybos (Всеукраїнська Аграрна Рада) (VUŽŪT) prašymas pagelbėti maisto produktais – mėsos, pieno ir žuvų konservais.

„Su VUŽŪT vadovu Andrey Dikun mus sieja ryšiai jau nuo 2018 metų. Tai labai stipri ūkininkų organizacija, kurios nariai viešėjo ir Lietuvoje – dalijomės patirtimi. Prasidėjus karui, susisiekiau su šios organizacijos vadovu ir aptarėme, kokios pagalbos reikėtų iš mūsų. Žemdirbiai ginklais, amunicija pagelbėti negali, bet gali maisto produktais, kurių, esant tokiai situacijai, tikrai labai trūksta, ypač miestų civiliams gyventojams. Tad ir sutarėme, kad mes pasistengsime, kiek galėsime“, – apie paramos mintį ŪP pasakojo LGAA vadovas Aušrys Macijauskas. Anot jo, Ukrainos ūkininkai vis dar turi galimybę pristatyti į miestus maisto produktus taip vadinamais žaliaisiais koridoriais – keliais ir keleliais, kuriuos žino tik jie. Svarbiausia, kad būtų ką vežti gyventojams.

„Aprūpinti besiginančią Ukrainos visuomenę maisto produktais šios šalies žemdirbiams yra šventas reikalas, tačiau dabartinėje situacijoje tai yra labai sudėtinga. Todėl ir paprašė pagalbos“, – teigė A. Macijauskas.

Pasirinko konservus

Anot R. Juknevičiaus, LŽŪT priklausančios žemdirbių organizacijos nusprendė, kad greičiausiai ir geriausia būtų ukrainiečius paremti konservuotais maisto produktais. Konservus yra kur kas lengviau transportuoti, jie ilgai negenda ir išdalyti juos lengviau. Iš pradžių buvo galvojama, kad nebus sudėtinga surinkti aukojamų konservų, tačiau netrukus buvo įsitikinta, kad tai – ne visai tas kelias, kuriuo reikėtų eiti, nes tokių konservų gali būti pačių įvairiausių, ne visuomet gali būti ir ilgesnis jų tinkamumo vartoti terminas. Todėl buvo nutarta priimti ne pavienes konservų dėžutes, o pirktas dėžėmis. Tačiau paaiškėjo, kad rajonų parduotuvėse, ypač mažesnėse, didesnių konservų kiekių jau beveik neįmanoma rasti. Rankioti po keletą ar keliolika dėžučių iš daugybės rajonų būtų gana brangu ir neracionalu, todėl konservų buvo ieškoma pas gamintojus.

„Mums svarbu, kad maistas būtų tikrai kokybiškas, galintis dar kurį laiką pastovėti. Pavyko susitarti su UAB „Biovela“, taip pat su UAB „Marijampolės pieno konservai“, UAB „Norvelita“, kad šios bendrovės beveik už savikainą parduotų savo gaminių, taip pat tariamasi ir su su kitomis smulkesnėmis įmonėmis“, – pasakojo LŪS pirmininkas.

LGAA nupirko 3 t mėsos konservų, Lietuvos pieno gamintojų asociacija (LPGA) – 1 t kondensuoto pieno konservų. Mėsos, žuvų konservų ukrainiečiams taip pat siunčia Nederlingų žemių naudotojų asociacija, kitos žemdirbių organizacijos, pavieniai ūkininkai. Maisto produktai, nupirkti už paaukotas lėšas, Ukrainos–Lenkijos pasienyje bus perduoti ukrainiečiams, kurie juos paskirtys ten, kur labiausiai reikia.

Galima paaukoti

Pasak paramos ukrainiečiams akcijos koordinatoriaus, šiuo metu konservų gamintojai susiduria su kai kuriomis gamybinėmis problemomis – skardinių, į kurias konservuojami maisto produktai, metalą iki šiol pirkdavo iš Rusijos bei Ukrainos. Deja, dėl Rusijos Ukrainai paskelbto karo bei Rusijai taikomų ekonominių sankcijų iš šių šalių įsivežti skardinėms skirto metalo jau vargu, ar bus įmanoma. Todėl ketinama ieškoti galimybių į Ukrainą nuvežti ne tik mėsos, žuvies bei pieno konservų, bet ir kitaip apdorotų bei ilgai negendančių maisto produktų – fermentinių sūrių, rūkytų, sūdytų, vytintų mėsos gaminių. R. Juknevičius sakė, jog jie rinks tai, ko ukrainiečiai paprašys – ko jiems labiausiai trūksta.

„Šiuo metu išvežamos 24 t maisto produktų konservų. Kai pavyks nupirkti daugiau, bus organizuojama dar viena paramos partija. Pinigų suma paramai auga kiekvieną valandą, todėl dar viena siunta tikrai turėtų būti“, – tikino R. Juknevičius.

Anot A. Macijausko, su vienu ūkininku, turinčiu mėsos perdirbimo cechą, jau sutarta, kad ukrainiečiams bus skirti ir šiame ceche pagaminti jautienos konservai. Galvijai jau keliauja į skerdyklą, netrukus bus pradėta su įsibrovėliais kariaujančiai šaliai skirtų jautienos konservų gamyba.

Norintieji paaukoti pinigų maistui Ukrainos žmonėms lėšas gali pervesti į LŪS specialiąją sąskaitą.

„Mes reguliariai atsiskaitysime, kiek buvo surinkta lėšų, kiek ir ko už jas nupirkta. Informacija bus pateikiama ŪP, kuris yra įsipareigojęs ją paviešinti“, – pažymėjo žemdirbių organizacijų akcijos koordinatorius R. Juknevičius.

Pagalba maistu plečiasi

Paramos – maisto produktų, taip pat patalynės, pledų, apklotų, miegmaišių prikrautą autobusiuką šią savaitę į Ukrainą išsiuntė ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA). Generalinio direktoriaus Jono Sviderskio teigimu, siuntoje buvo tai, ko labiausiai reikia kenčiantiems ukrainiečiams. Be to, planuoja siųsti ir vaistų, tačiau susiduria su problema – dauguma jų yra receptiniai. J. Sviderskis sakė, kad galvos, kaip išspręsti šį klausimą.

„Tuo mūsų parama tikrai nesibaigia. Ją tęsime, be to, bendrovės gali įdarbinti apie 200 Ukrainos karo pabėgėlių. Ruošiame vietas jų apgyvendinimui, tą darome kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, nes ji siūlosi apgyvendinti tiek dėstytojus iš Ukrainos, tiek ir studentus“, – pasakojo V. Sviderskis, tikindamas, kad tai tik „pirmoji kregždė“, o paramą kariaujančiai Ukrainai LŽŪBA dar labiau plės.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) atidarė specialią sąskaitą, į kurią suaukotos lėšos bus skirtos išskirtinai Ukrainos karių ir gyventojų reikmėms užtikrinti. Telkiama įmonių suaukota parama negendančiais produktais.

Pasak LPK prezidento Vidmanto Janulevičiaus, LPK bendruomenės nariai aktyviai prisideda prie iniciatyvos pagelbėti tiems, kurie šiandien yra pirmosiose kovos už visos Europos ateitį fronto linijose.

Akcentuoja maisto svarbą

Vakar, prieš prasidedant Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų nuotoliniam posėdžiui, kuriame aptarta padėtis Ukrainoje, tarptautinių žemdirbių organizacijų „Copa“ ir „Cogeca“ vadovai Christiane Lambert bei Ramón Armengol kreipėsi į ES žemės ūkio ministrų tarybos pirmininką, Prancūzijos žemės ūkio ir maisto ministrą Julien Denormandie atkreipdami dėmesį į besiklostančią sudėtingą geopolitinę situaciją ir aprūpinimo maistu svarbą.

Kaip teigiama pranešime, praėjusią savaitę vykusiuose „Copa“ ir „Cogeca“ prezidiumo posėdžiuose visi nariai išreiškė savo solidarumą su Ukrainos žmonėmis, ypač atkreipdami dėmesį į tai, jog karo metu dėmesys aprūpinimui maistu tampa itin svarbus ir yra būtina iš anksto imtis reikiamų veiksmų, kad maisto atsargos ir toliau pasiektų labiausiai paveiktas vietas Ukrainoje ir visame pasaulyje.

Kreipimesi akcentuojama, jog Rusijos invazija į Ukrainą jau sukėlė milžiniškas pasekmes pasaulyje. ES žemdirbių bendruomenei, kuri įrodė savo vaidmenį ir atsparumą pandemijos metu, ši krizė yra priedas prie COVID-19 pandemijos pasekmių ir staigaus visų pagrindinių žemės ūkio žaliavų (pvz., energijos, pašarų, trąšų) kainų padidėjimo pastaraisiais mėnesiais. Kyla rizika, kad ES žemės ūkis vėl sumokės kainą už politinius pokyčius kitose srityse.

„Ateinančiomis dienomis ir savaitėmis daugiausia dėmesio skirdami vykstančio konflikto sprendimui, ES sprendimų priėmėjai taip pat turi atsižvelgti į jo poveikį pagrindiniams ekonomikos sektoriams. Europos žemės ūkis yra pagrindinis mūsų strateginės autonomijos ir aprūpinimo maistu ramstis. ES sprendimus priimantys asmenys turi veikti ryžtingai ir greitai, kad jį išsaugotų“, – teigiama kreipimesi.

ŪP vyr. redaktoriaus pavaduotojas - Kazys KAZAKEVIČIUS