Pasakė, ką mano apie nepavykusią interpeliaciją ministrui ir kodėl išsiruošė į Briuselį

LŽŪT pirmininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas dr. Ignas Hofmanas bei Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas paaiškino, kodėl jų atstovaujami žemdirbiai (apie 80 proc. prekinės produkcijos gaminančių ūkių) dėl esamos situacijos žemės ūkyje neslepia apmaudo.

Netiesa, kad žemdirbiai prieš Žaliąjį kursą

Pasak dr. I. Hofmano, apie procesus žemės ūkyje ir žemdirbių bendruomenėje yra skleidžiami tikrovės neatitinkantys, melagingi faktai.

Prieš interpeliaciją ir jos metu visuomenei buvo siunčiama žinutė, neva žemdirbiai nusiteikę prieš Žaliąjį kursą. Dėl jo buvusi suklaidinta ir Premjerė Ingrida Šimonytė – esą žemdirbiai pyksta dėl Žaliojo kurso, kuris yra patvirtintas ES ir Vyriausybės programose, o žemės ūkio ministras niekuo dėtas.

„Norime pabrėžti, kad Lietuvos žemdirbiai niekuomet nebuvo prieš Žaliąjį kursą, nekvestionavo jos tikslų. Priešingai, žemdirbiai ragino greičiau rengti Strateginį planą, siūlė įvairias priemones“, – patikino LŽŪT pirmininkas apgailestaudamas, kad iki šiol į žemės ūkio problemas mėginusi įsigilinti Premjerė dabar Žaliuoju kursu kaip skydu dangsto žemės ūkio ministrą.

Kaimiškoje aplinkoje gyvenančių žemdirbių požiūris į žalumą bei tvarumą gerokai skiriasi nuo kabinetinio požiūrio, kai akcentuojamos šlapynės, pievos, propaguojamas ekstensyvus gamybos būdas. LŽŪT tvirtina: Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), 2021 m. pasirašydama memorandumą su Aplinkos ministerija (AM) ir jai perleisdama Strateginio plano ekosistemų ir kitų aplinkosaugos intervencijų į žemės ūkį rengimo iniciatyvas, „savanoriškai nusikratė pareigos 2023–2027 m. Strateginiame plane užtikrinti subalansuotą ekosisteminių, socialinių, o ne vien tik aplinkosauginių aspektų derinį“.

„Norime paneigti Ministrės  Pirmininkės teiginį, kad žemdirbiai žemės ūkio ministrą kritikuoja tik dėl ES įvesto Žaliojo kurso. Norime pastebėti, kad įvairiomis rezoliucijomis, raštais susitikimų metu buvo prašoma, raginama spręsti melioracijos, žemės valdymo, pasėlių draudimo, tiksliojo ūkininkavimo ir kitus aktualius klausimus. Tačiau į daugelį iš jų nesulaukta jokios reakcijos, į pateiktus siūlymus neatsižvelgiama“, – sakė LŽŪT pirmininkas.

Antrindamas LŽŪBA prezidentas E. Pranauskas išskleidė su savimi atsineštą „Ūkininko patarėją“, kuriame paskelbta jo publikacija įrodo žemdirbių atstovų aktyvumą teikiant pasiūlymus ministerijai. Tik į tuos pasiūlymus dažnai buvo pažiūrimo pro pirštus. „Siūlėm, kaip žemės ūkį padaryti tvaresnį nepažeidžiant socialinio ekonominio balanso, užtikrinant darbo vietas ir pajamas. Į tai nebuvo atsižvelgta.

Be gamybos nebus gyvybingo kaimo

Statistiniai duomenys byloja negailestingą tiesą – žemės ūkio gamyba mažėja dar nepradėjus įgyvendinti naujosios Strategijos. Tai yra blogos žinios tiek kaimui, tiek ir visiems vartotojams

LŽŪT pirmininkas retoriškai klausė: ar pradėjus veikti naujajai Strategijai maisto kainos bus prieinamesnės, ar sumažės importas (ypač iš trečiųjų šalių, kur ES reikalavimai negalioja), ar žemės ūkis sukurs daugiau pridėtinės vertės ir kaimas bus gyvybingesnis? Atsakymai aiškūs – be gamybos nebus gyvybingo kaimo, miestelių.

Žinant, kad Lietuvai skiriama parama tebėra mažiausia ES, pirmiausia turėtume siekti balanso tarp BŽŪP reikalavimų ir paramos paskirstymo, pastebėjo dr. I Hofmanas. Ir atkreipė dėmesį, kad nėra Strategijos poveikio vertinimo, modeliavimo ir prognozuojamų rezultatų, kaip atrodys žemės ūkis ateityje, kaip apsirūpinsime vietiniu maistu.

„Koks bus poveikis kaimo ateičiai ir jo gyvybingumui, kai nebeliko finansavimo kitiems verslams, kuriantiems darbo vietas kaime? Ministro teiginys „Padėti labai geri pamatai žemės ūkio klestėjimui“ yra, švelniai tariant, netiesa. Absurdiška. Sugriauti iki tol pakloti žemės ūkio pamatai“, – sakė LŽŪT pirmininkas.

Komentuodamas dar vieną Premjerės frazę – apie tai, kad žemės ūkio ministro veikla būsianti vertinama pagal pasėlių deklaravimo rezultatus – dr. I. Hofmanas pastebėjo, kad galutiniai pasėlių deklaravimo rezultatai paaiškės tik apie Naujuosius metus. „Tiek laukti per ilgai“, – patikino jis.

Pasak LŽŪT vadovo, kol kas žemdirbių protesto akcijos nėra planuojamos. Tačiau jų gali kilti stichiškai, „iš apačios“, nes nuotaikos yra labai prastos.

Apie pinigų „išmušinėjimą“

Krizę išgyvenančiam pieno sektoriui tai ypač skaudi tema. Premjerės žodžiais, ministras „negali išsimušinėti pinigų, kiurių nėra. Nes jeigu pinigų nėra, gali mosikuoti beisbolo lazda ir vis tiek dėl to pinigų neatsiras“.

LŽŪT pirmininkas pastebėjo, jog nieko „išmušinėti“ nereikia, nes krizinėms situacijoms yra nacionaliniai ir ES krizių valdymo, kiti fondai. Ir pateikė vos savaitės senumo pavyzdį: „Krizėje atsidūrusiam pieno sektoriui paremti dar vasario mėn. galėjo būti skirtos nepanaudotos Kaimo plėtros lėšos, ką leido daryti ES Reglamentas“.

Tęsdamas organizacijos lyderis apgailestavo, kad šios lėšos, užuot jas nukreipus pieno gamintojams, buvo atiduotos biurokratinėms institucijoms – vadinamajai Techninei pagalbai.

Papildydamas LŽŪBA prezidentas E. Pranauskas priminė: pieno sektoriuje krizė prasidėjo sausio pabaigoje, o vasario pirmosiomis dienos Pieno taryboje buvo siūlyta ruošti valstybės pramos schemą. Tačiau neseniai paaiškėjo, kad liko nepanaudota apie 5 mln. Eur kaimo plėtros lėšų.

E. Pranausko žodžiais, ŽŪM du mėnesius laikė įšaldytas lėšas, nors pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą jas galėjo panaudoti tikslinei žemdirbių paramai. Nežinia kodėl nebuvo padaryta. Galiausiai nepanaudotas lėšas nuspręsta skirti techninei pagalbai – kitaip sakant, administruojančioms institucijoms.

Pasak LŽŪBA prezidento, dėl šio atvejo turėtų nepatogiai jaustis Premjerė. Juk ji per susitikimą su žemdirbių atstovais kovo pabaigoje tikino, jog žemės ūkio ministras neturi užsislėpęs pinigų. Pasirodo, kad turėjo...

Nesulaukdami pagalbos Lietuvoje – patys derėsis EK

Iškart po spaudos konferencijos E. Pranauskas buvo pasiruošęs vykti į oro uostą. Drauge su kitų organizacijų, telkiančių pieno gamintojus, atstovais, jis išskrido į Briuselį.

„Važiuojam į Briuselį. Rytoj susitiksim su komisaru Janušu Voiciechovskiu (Janusz Wojciechowski) ir prašysim tiesiogiai pagalbos pieno sektoriui. Nesulaukėme pagalbos čia, tai stengsimės, belsimės į duris Briuselyje“, – prieš kelionę sakė LŽŪBA prezidentas.

Autorės nuotraukos