Pasaulinė pelkių diena

1971 m. vasario 2 d. Irano mieste Ramsare buvo pasirašyta Tarptautinės svarbos pelkių konvencija, skirta gamtos apsaugai ir protingam gamtinių išteklių naudojimui. Sutrumpintai ji vadinama Ramsaro konvencija.

Pagal Ramsaro konvenciją saugomos ne tik visos planetos išlikimui svarbios pelkės, bet ir kitos vietos, kuriose gausu vandens. Visos jos vadinamos šlapžemėmis. Tai žemapelkės, aukštapelkės, nendrynai, dirbtiniai ir natūralūs vandens telkiniai, pastoviai ar laikinai užmirkusios teritorijos, kuriose nuolat telkšo vanduo arba jis nuolat teka, kuriose vanduo gėlas, pusiau sūrus ar sūrus. Joms priskiriamos ir jūrų dalys, kurių gylis atoslūgio metu ne didesnis kaip 6 metrai. Taigi konvencija globoja labai įvairias gamtines buveines, kurias vienija gyvybiškai svarbiausias kiekvienos jų elementas – vanduo.

Lietuva Ramsaro konvenciją ratifikavo 1993 metais, tad šįmet minime prisijungimo prie Ramsaro konvencijos 30-metį.

Mūsų šalyje į Ramsaro tarptautinę reikšmę turinčių pelkinių vietovių sąrašą įrašytos Čepkelių, Kamanų, Viešvilės, Žuvinto, Girutiškio pelkės, Nemuno deltos regioninio parko teritorija ir Adutiškio-Svylos-Birvėtos šlapžemių kompleksas. Pelkės užima apie 6-7 procentus mūsų šalies ploto. Šlapžemės pasižymi gausia biologine įvairove. Kai kurios pelkių augalų ir gyvūnų rūšys – ypatingai retos. Jos įrašytos į Raudonąją knygą.

Šių metų Pasaulinės pelkių dienos šūkis – „Laikas atkurti pelkes“.

Pasaulinė pelkių diena aktyviai minima mūsų krašto nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, o ypač valstybiniuose rezervatuose.

VSTT informacija