Pasaulinė sausra kelia grėsmę maisto tiekimui ir energijos gamybai

2024 m. liepą pasaulinė temperatūra pasiekė precedento neturintį lygį ir sumušė istorinius rekordus – vidutiniškai 17,16 °C. Dėl šio didelio karščio dirvožemio vanduo išgaravo, todėl augmenija ir biologinė įvairovė daugelyje pasaulio regionų tapo trapesnės ir patiria stresą. Pagrindiniuose upių baseinuose, tokiuose kaip Amazonė, Zambesė ir La Platos įlanka (didžiausios pasaulyje upių žiotys Atlanto vandenyno krante, prie Argentinos ir Urugvajaus), vandens srautai buvo mažesni nei įprastai, o tai paveikė ekonomiką ir platesnes ekosistemas.

Retas trijų pagrindinių klimato veiksnių derinys – El Niño, teigiama Indijos vandenyno dipolio fazė ir šiltoji tropinio Šiaurės Atlanto fazė – kartu su klimato kaita prisidėjo prie sausrų sąlygų Pietų Amerikoje, Pietų Afrikoje ir kai kuriose Viduržemio jūros bei Rytų Europos dalyse sustiprėjimo.

Regionai, kuriuose klimato anomalijos buvo didžiausios

JTC paskelbtoje 2024 m. rugsėjo mėnesio pasaulinėje sausrų apžvalgoje parodytas šių temperatūros ir kritulių kiekio anomalijų sunkumas.

Keli pasaulio regionai patyrė labai ryškias šiltos temperatūros anomalijas. 2024 m. liepą šios anomalijos viršijo 3°C Šiaurės Vakarų Šiaurės Amerikoje, rytinėje Kanadoje, Viduržemio jūroje, Rytų Europoje, Pietryčių ir centrinėje Afrikoje, Irane, Vakarų ir centrinėje Rusijoje, Japonijoje ir Antarktidoje.

Per laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio iki 2024 m. liepos iš viso buvo nustatyti 52 pavieniai užsitęsę meteorologiniai sausros reiškiniai, iš kurių pagrindiniai ir ilgiausiai trunkantys buvo virš Pietų Amerikos, centrinės ir Rytų Azijos, centrinės Afrikos ir Šiaurės Amerikos.

Sausros poveikis žemės ūkiui ir aprūpinimui maistu

Sausros su karščio bangomis paveikė pasėlius keliuose Europos, Pietų Afrikos, centrinės ir Pietų Amerikos bei Pietryčių Azijos regionuose.

Sumažėjęs derlius, didesnė nei įprastai prarastų pasėlių dalis gali turėti įtakos ūkininkų pajamoms ir vietos ekonomikai. Šis poveikis ypač ryškus vietovėse, kuriose nėra tvarių drėkinimo sistemų arba tiesioginės prieigos prie gėlo vandens.

Dėl ekstremalių sausros sąlygų milijonams žmonių daugelyje pasaulio regionų maisto trūkumas pasiekė kritinį lygį. Pažeidžiami gyventojai susidurs su dar didesne bado ir prastos mitybos rizika. Pietų Afrikoje milijonams žmonių pagalbos maistu gali prireikti jau artimiausiais mėnesiais.

Sausros poveikis energetikai ir transportui

Upės, ežerai ir vandens rezervuarai išdžiūvo dėl ilgalaikio lietaus trūkumo ir didelio garavimo, kurį sukėlė aukšta temperatūra.

Pietų Amerikos upių, tokių kaip Amazonė, nukritęs vandens lygis kelia grėsmę žemės ūkiui, geriamojo vandens tiekimui, transportui ir hidroenergijos gamybai.

Pietų Afrikoje labai mažas Zambezės upės vandens srautas – kritinis hidroelektrinių energijos šaltinis kelioms šalims – sukėlė elektros energijos trūkumą.

Didelis vandens trūkumas Maroke, Ispanijoje, Italijoje ir Pietų Afrikoje verčia vyriausybes taikyti vandens naudojimo apribojimus. Susirūpinimą kelia Nilo baseine ir kai kuriose Pietų Amerikos dalyse vykstantys ginčai dėl teisių į vandenį.

Skubiai reikia humanitarinės pagalbos ir prisitaikymo priemonių

Centrinėje Afrikoje ir Šiaurės Europoje artimiausiais mėnesiais sąlygos gali būti drėgnesnės nei vidutinės, tačiau bendra tendencija rodo, kad sausos ir šiltesnės nei vidutiniškai sąlygos išliks daugelyje paveiktų regionų, o tai dar labiau sumažins upių srautus ir sumažins vandens išteklius.

Ankstyvo nustatymo sistemos, pvz., sausrų stebėsena, gali suteikti ūkininkams ir politikos formuotojams įrodymų, kurie padėtų ir paspartintų sausrų numatymą ir reagavimą į jas. Naudojant sausrai atsparius pasėlius, kurie naudoja mažiau vandens ir geriau atlaiko šilumą, galima sumažinti nuostolius, ypač derinant juos su agrarinės miškininkystės metodais, tausojamuoju žemės dirbimu ir sėjomaina.

Veiksminga vandentvarka (įskaitant, pavyzdžiui, vandens nuostolių mažinimą tinklo vamzdynuose), geresnės tvarios drėkinimo sistemos ir investicijos į lietaus vandens surinkimą bei gėlinimą gali padėti didinti atsparumą vandens trūkumui.

JTC straipsnį redagavo Irma Dubovičienė