Pasauliniame demokratijos indekse Lietuvos pozicija išliko stabili

Šie demokratinių procesų ekspertai kasmet pasaulio valstybes vertina pagal penkis kriterijus: rinkimų procesą ir pliuralizmą, Vyriausybės veiklą, politinį dalyvavimą, politinę kultūrą ir piliečių laisves.

Bendras Lietuvos demokratijos indeksas siekia 7,31 balo iš 10.

Pasaulio demokratijos rodiklius analizavusios tyrimų bendrovės duomenys rodo, kad Rytų Europos regione, kuriam priskirta Lietuva, 2023 metais mūsų šalis išliko 5 vietoje.

Bendrąjį valstybės demokratijos indeksą labiausiai kelia rinkimų proceso rodiklis

Remiantis „The Economist Intelligent“ tyrimo apžvalga, 2023 m. Lietuvos rinkimų procesas ir pliuralizmas išliko stabilus ir yra įvertintas 9,58 balo iš 10. Mūsų regione tai yra aukščiausias rinkimų proceso ir pliuralizmo įvertinimas. Tokį patį indeksą taip pat turi Estija, Čekija, Latvija, Lenkija, Slovėnija, ir Slovakija.

Vertinant Lietuvos rinkimų procesą ir pliuralizmą kitų pasaulio regionų kontekste, pagal savo balą Lietuvos rinkimų procesas lygiuojasi su Austrija, Belgija, Izraeliu, Jungtine Karalyste, Nyderlandais, Prancūzija, Pietų Korėja, Švedija, Šveicarija, Vokietija ir kt.

Demokratijos indeksas rodo, kad iš visų mūsų šalies kriterijų geriausiai įvertintas Lietuvos rinkimų procesas ir pliuralizmas (9,58 balo). Šis rodiklis taip pat labiausiai kelia bendrąjį mūsų valstybės demokratijos indeksą.

Ekspertai aukštą 8,82 balų įvertinimą suteikė ir pilietinėms laisvėms Lietuvoje.

Kiek žemesni vertinimai skirti Vyriausybės veiklai (6,43 balo), politiniam dalyvavimui (6,11 balo) ir politinei kultūrai (5,63 balo).

2022 m. mūsų valstybė pakilo į 39 vietą, surinkusi 7,31 balą. 2021 m. Lietuva buvo įvertinta 7,18 balo ir užėmė 40 vietą pasaulio valstybių reitinge. 2020 m. turėjome 7,13 balo ir 42 vietą. 2019 m. mūsų valstybei buvo skirtas 7,50 balų įvertinimas ir 37 vieta. 2018 m. Lietuva taip pat buvo gavusi 7,50 balo ir užėmė 36 vietą. Aukščiausias demokratijos lygis mūsų šalyje buvo 2013-2015 metais ir siekė 7,54 balus.

Kaip ir anksčiau, taip ir 2023 m., Lietuva pagal šį demokratijos indeksą yra priskiriama „Demokratijos su trūkumais“ kategorijai. Šiai kategorijai priskiriamos valstybės, turinčios laisvus ir sąžiningus rinkimus. Pažymima, kad jose gerbiamos pagrindinės pilietinės laisvės, tačiau esama trūkumų, tokių kaip nepakankamai išvystyta politinė kultūra ir nedidelis politinis dalyvavimas.

Stipriausios demokratijos – Šiaurės Europoje, Naujojoje Zelandijoje ir Taivane

Aukščiausią bendrąjį demokratijos indeksą turinčių šalių dešimtuke yra Norvegija (9,81 balo), Naujoji Zelandija (9,61 balo), Islandija (9,45 balo), Švedija (9,39 balo), Suomija (9,30 balo), Danija (9,28 balo), Airija (9,19 balo), Šveicarija (9,14 balo), Nyderlandai (9 balai) ir Taivanas (8,92 balo).

Apžvelgiant kaimyninių valstybių demokratijos indeksus, aukščiausią vietą užima Estija, išlaikiusi 27 vietą (7,96 balo), Latvija, išsilaikiusi 38 vietoje (7,38 balo), Lenkija, pakilusi į 41 vietą (7,18 balo).

Rusijai suteikta 144 vieta (2,22 balo), Baltarusijai – 151 vieta (1,99 balo). Pasaulio demokratijos ekspertų apžvalgoje jos abi priskirtos autoritarinių režimų kategorijai.

„The Economist Intelligence“ analitikų sudaromas valstybių demokratijos indeksas apibrėžiamas skalėje nuo 0 iki 10. Pagal jį valstybė priskiriama vienai iš keturių kategorijų: „visiška demokratija“, „demokratija su trūkumais“, „mišrus rėžimas“ ir „autoritarinis režimas“.

VRK informacija

123rf nuotr.