Pasaulio arimo varžybose Estijoje lietuvių ir vėl nebus

Pirmą kartą Pasaulio arimo varžybose Lietuva startavo 1999 m., 2007-aisiais ir pati surengė artojų visame pasaulyje mėgstamą renginį. Nors tarp prizininkų lietuviškų pavardžių nepamatysime, šalies žemdirbiai kasmet išbandydavo jėgas su geriausiais pasaulyje. Tačiau nuo 2017 m. gilias žemdirbystės tradicijas puoselėjantys Lietuvos artojai, deja, tik du kartus vyko į varžybas.

Kaip ir pernai Latvijoje, taip ir šiemet Estijoje rengiamame Pasaulio arimo čempionate lietuvių nebus, nors Baltijos kaimynės dalyvavimo tradicijos nenutraukia. Visiška nesėkmė Lietuvą ištiko dar 2020 m., kai paaiškėjo, kad teisę rengti 2022-ųjų varžybas turėjusi Lietuva, jos neteko, nes Pasaulio arimo organizacija (PAO) ją perdavė Estijai. 

Su dabartine Lietuvos artojų asociacijos prezidente Darija Jodaugiene ŪP portalui susisiekti ir pasiteirauti, kodėl šalies artojai nebedalyvauja prestižinėse varžybose, nepavyko. Gal ši artojus vienijanti organizacija mirusi, o gal buvo numarinta? 

Geriausi pasaulio artojai – airiai

Šiuo metu PAO vienija apie 30 narių: daugelis Europos šalių, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), Kanada, Naujoji Zelandija, Australija ir net Kenija. Oficialioje organizacijos svetainėje skelbiama, kad dalyvauti šiųmetėse varžybose užsirašę 46 artojai iš 25 šalių.

Meistriškumą 69-osiose Pasaulio arimo varžybose artojai demonstruos dviejose klasėse: įprastų plūgų ir vartomųjų plūgų. Varžyboms paruoštos ražienų arimo ir žalienos arimo zonos. Iš ekspertų sudaryta teisėjų komisija vertins įvairius arimo elementus, pavyzdžiui, vagos tiesumą, vienodumą, dugno švarą, kaip teisingai užbaigtos vagos ir kitus elementus. Daugiausia balų surinkęs artojas bus paskelbtas šių metų varžybų čempionu.

Jau ne vieną dešimtmetį geriausius arimo įgūdžius ir technikas demonstruoja Europos artojai, ilgą laiką niekas negali prilygti airiams. Anksčiau jiems ant kulnų lipo žemdirbiai iš Škotijos, bet jau kelerius metus iš eilės tarp prizininkų yra ir vokiečių, šveicarų, prancūzų.

Problemų kilo dėl ražienų lauko

Varžyboms su treniruočių aikštelėmis reikia kelių dešimčių hektarų žalienos lauko ir tokio pat dydžio ražienų ploto. Renginį organizuojanti Estijos artojų draugija susidūrė su šiokiomis tokiomis kliūtimis. Jei žalienos plotą paruošti nekilo sunkumų, tai atmatuoti ražienų lauką buvo sudėtingiau, mat varžybos vyksta rugpjūtį ir dar ne visi žiemkenčiai nuimti.

Vis tik varžyboms ir treniruotėms reikalingus plotus paruošti spėta ir dalyviai jau gali treniruotis. Tradiciškai jie į čempionatą susirenka maždaug dviem savaitėmis anksčiau, kad galėtų išbandyti savo atsivežtą arba vietoje išnuomotą techniką, paanalizuoti dirvos savybes. O laisvu laiku pasidairyti po renginį organizuojančią šalį.

Pasaulio artojų varžybos pradėtos rengti nuo 1954 m. Kanadoje. Varžyboms organizuoti buvo įkurta PAO.Tada jų šūkis buvo „Plūgas vardan taikos“, o kokybiškas plūgas žemdirbiškose valstybėse buvo laikomas svarbiausiu normalaus gyvenimo kūrimo įrankiu.

Beje, piniginių apdovanojimų Pasaulio arimo varžybų nugalėtojai negauna – jiems įteikiami pereinamieji prizai.
 

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.