Pasaulinė žemės ūkio rinka žengia į naują erą: kviečių, kiaulienos ar sojų pupelių kainos nebebus pirmiausia nustatomos pagal pasiūlą ir paklausą. Vietoj to, kitąmet kainodarą pasaulinėje žemės ūkio rinkoje lems geopolitinė įtampa. Tai yra pagrindinė „Rabobank“ ataskaitos „Žemės ūkio žaliavų perspektyvos 2026 m.“ išvada: „Nors prieš ketverius metus parašytose žemės ūkio apžvalgose atspirties taškas buvo pasiūla ir paklausa, dabartinėmis sąlygomis turime pradėti nuo geopolitikos...“
Analitikų teigimu, pasaulis vis labiau dalijasi į dvi įtakos sferas – JAV ir Kinijos. Šiame kontekste žemės ūkio produktų eksportas tampa politinio spaudimo įrankiu. Prekybos karai ir vyriausybės subsidijos keičia tradicines tiekimo grandines ir veda prie to, ką bankas vadina „susiskaldžiusia maisto sistema“.
„Rabobank“ analitikai situaciją lygina su šachmatų žaidimu, karalių įtaka abiejose šachmatų lentos pusėse: „Du karaliai stovi priešingose pasaulinės šachmatų lentos pusėse ir kovoja dėl įtakos. Jie įdėmiai žvelgia vienas į kitą, o pėstininkai jaučia įtampą. Užuot žengę po vieną žingsnį nustatytu, diskretišku būdu, šie karaliai elgiasi labiau kaip riteriai – laisvos dvasios, šokinėjantys per geografines vietoves ir konvencijas bei atakuojantys daugybę langelių visoje lentoje. Jų judesiai toli gražu nėra nuspėjami. Kartais jie atrodo kaip gerai parengto generalinio plano dalis. Kitais atvejais atrodo, kad trūksta koordinacijos. Iš tiesų sunku judinti figūrą viena ranka, kol kita perrašo žaidimo taisykles. Pasaulis dabar yra mūšio laukas tarp dviejų įtakos sferų: JAV ir Kinijos. Ši kova dėl valdžios apima karus, tokius kaip Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose, ir ekonominius valstybės valdymo metodus, tokius kaip tarifai, subsidijos ir pagrindiniai eksporto apribojimai...“
Tad analitikų teigimu, pirmiausia ūkininkai pajus šios priešpriešos pasekmes. Jie turėtų išmanyti ir suvokti naują žaidimą, kad netaptų lengvai mainomais pėstininkais.
Mūšio laukas nuo 2018 m. prekybos karo dėl sojų rinkos laikų jau seniai išsiplėtė ir dabar apima retųjų žemių elementus, puslaidininkius ir mikroschemas, dirbtinį intelektą bei intelektinės nuosavybės apsaugą.
Dabartinis prekybos konfliktas, prasidėjęs nuo tarifų, išsivystė į pasaulines subsidijų lenktynes. Ataskaitoje teigiama, kad viso pasaulio vyriausybės – nuo JAV ir Brazilijos iki Indonezijos, Argentinos ir Rusijos – sustiprino žemės ūkio paramos programas, taikydamos tiesiogines išmokas, minimalių kainų garantijas ir biokuro įpareigojimus.
Antai Donaldo Trumpo biudžeto įstatymo projektas („One Big Beautiful Bill Act“) numato gerokai padidinti žemės ūkio paramos priemones. Brazilija didina savo etanolio rinką. Argentina sumažino eksporto mokesčius. Ir galiausiai, ES, Indija ir Kinija taip pat remia savo žemės ūkio ekonomiką rekordinėmis subsidijomis.
„Ši plačiai paplitusi apsauga prislopino ūkininkų reakciją į žemas kainas ir greičiausiai išlaikys didelį bendrą užsodinto ploto dydį, todėl 2026 m. pasaulinės grūdų ir aliejinių sėklų kainos išliks žemos“, – teigiama pranešime.
Ataskaitoje teigiama, kad JAV ūkininkai numatė geopolitinę įtampą tarp JAV ir Kinijos (dominuojančios sojų pupelių pirkėjos), todėl sojų pupelių pasėliai sumažėjo iki žemiausio lygio per šešerius metus, o kukurūzų pasėlių plotai išaugo iki didžiausio ploto nuo XX a. 4-ojo dešimtmečio. Iki 2025/26 m. sezono pabaigos JAV kukurūzų atsargos bus pastebimai didelės, o tai sumažins kainų nepastovumą ir išlaikys žemas kainas.
„Rabobank“ ataskaitoje teigiama, kad muitai ir prekybos barjerai gali padidinti kainų skirtumus tarp gamybos regionų.
„Prieš Donaldo Trumpo ir Xi Jinpingo susitarimą Brazilijos sojų pupelių eksporto kainoms palankią įtaką darė didelė paklausa Kinijoje, o JAV kainos buvo smarkiai nusmukusios. Nuo susitarimo paskelbimo JAV ir Brazilijos sojų pupelių kainos suartėjo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vis dar matome daug prekybos kliūčių, tikėtina, kad kainų skirtumai bus didesni. Tikimės, kad šie geografiniai kainų skirtumai išliks arba padidės 2026 m.“, – teigė banko žemės ūkio prekių rinkų tyrimų vadovas Carlosas Mera.
Tuo tarpu ataskaitoje teigiama, kad nenumatytas tarifų karo poveikis vis dar yra taisomas. JAV valdžios institucijos peržiūri tarifus produktams, kurių šalis negamina, pavyzdžiui, kavai ir kakavai, – tai galėtų sumažinti JAV vartotojų išlaidas ir atkurti prekybos srautus iš gamintojų šalių.
Nepaisant prekybos įtampos, pasaulinis ekonomikos augimas 2025 m. viršijo lūkesčius, o jį palaikė pinigų politikos švelninimas, mažesnės energijos kainos ir eksporto apimties didinimas prieš tarifų didinimą, teigiama ataskaitoje. Tačiau šie švelninantys veiksniai išnyks, o neigiamas tarifų ir neapibrėžtumo poveikis greičiausiai išryškės 2026 m.
„Rabobank“ prognozuoja, kad 2025 m. pasaulinio BVP augimas sieks 2,9 proc., o 2026 m. sumažės iki 2,7 proc. Kai kuriuose regionuose infliacijos spaudimas išlieka, tačiau yra mažesnis, nei prognozuota anksčiau.
2025/26 m. sezonas žymi pirmąjį pasaulinį kviečių perteklių per šešerius metus – derlius padidėjo 25 mln. metrinių tonų. Tačiau „Rabobank“ ataskaitoje teigiama, kad mažesnės kainos (vidutiniškai apie 533 JAV dolerių už bušelį 2025 m.) greičiausiai sumažins pasėlių plotus, todėl 2026/27 m. prognozuojamas 4 mln. metrinių tonų deficitas. Tikimasi, kad kviečių kainas ir toliau ribos pigūs kukurūzai, nors nepalankūs orai arba atsinaujinusi geopolitinė įtampa gali jas panaikinti.
„RaboResearch Australia“ ir Naujosios Zelandijos banko filialo generalinis direktorius Stefanas Vogelis teigė, kad importuotojų elgsena kinta, o postūmis platesniam kilmės šaltinių įvairinimui ir didelis neatidėliotinų rinkų naudojimas atspindi prisiminimus apie pastarųjų sezonų sutrikimus. „JAV vadovaujamos prekybos derybos taip pat kelia iššūkį įprastam verslui, nes kelios Azijos rinkos – regionas, kuriame Australijos eksportas paprastai dominuoja, – yra pasirengusios padidinti JAV kviečių pirkimą“, – sakė jis.
Po rekordiškai aukštų arabikos ir robustos kainų 2025 m. „RaboResearch“ tikisi pasiūlos ir paklausos pusiausvyros 2025/26 m., o pirmasis reikšmingas pasaulinis perteklius per penkerius metus – numatomas augimas nuo 7 iki 10 milijonų pakuočių – tikėtinas 2026/27 m. Tikimasi, kad iki 2026 m. pabaigos kainos stabilizuosis tarp 2,5 ir 3,5 JAV dolerių už svarą, nors trumpuoju laikotarpiu nepastovumas išliks didelis.
Šiais metais kakavos kainos sumažėjo beveik perpus dėl atsigavusios gamybos ir silpnos paklausos. „RaboResearch“ prognozuoja 328 000 metrinių tonų perteklių 2025/26 m. ir galimą 403 000 metrinių tonų perteklių 2026/27 m. Gamyba persikelia iš Dramblio Kaulo Kranto ir Ganos į Lotynų Ameriką ir Indoneziją, todėl didėja būsimos perprodukcijos ir nuolatinio kainų nepastovumo rizika.
Parengė Ričardas Čekutis